Versmė (arba šaltinis) – vieta, kur požeminis vanduo natūraliai trykšta iš po žemės paviršiaus. Dar vadinama verdene (tautosakoje: „kur vanduo verda su burbulu iš žemės, vadinas verdenė“).[1]
Kitos reikšmės – Versmė (reikšmės).
Dažnai susidaro ten, kur požeminio vandens horizontai kertami dabartinio reljefo formų (slėnių, raguvų, ežerų duburių). Taip pat gali susidaryti dėl geologinių-struktūrinių vietovės ypatybių, uolienų filtracijos. Pagal temperatūrą šaltiniai skirstomi į šaltuosius, šiltuosius, karštuosius ir verdančius. Pastarieji susidaro dėl vulkanizmo.
Pagal maitinančio vandens kilmę versmės būna paviršinės, gruntinės arba artezinės. Pirmųjų dviejų tipų šaltiniai pasižymi dideliu debito skirtumu per metus, gali būti tik sezoniniai, jų vandens temperatūra, cheminės savybės priklauso nuo aplinkos. Arteziniai šaltiniai yra pastovūs ir trykšta dėl tarpsluoksninio slėgio.
Daug ištirpusių druskų turinčios versmės vadinamos mineralinėmis, jų vanduo dažnai fasuojamas ir pardavinėjamas arba naudojamas gydomosioms procedūroms.
Senovės lietuvių tikėjime šaltiniai buvo laikomi pagarboje, greta jų neretai buvo įkuriamos šventvietės.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
