Termobranduolinė bomba, arba vandenilinė bomba – branduolinis ginklas, kurio veikimas pagrįstas vandenilio izotopų (deuterio arba tričio) sinteze.[1] Pirmą kartą dirbtinė nevaldoma termobranduolinė sintezė sukelta JAV termobranduolinėje bomboje 1952 m.
Istorija
Pirmąją termobranduolinę bombą Sovietų Sąjunga išbandė 1953, Jungtinės Amerikos Valstijos – 1954, Jungtinė Karalystė – 1957, Kinija – 1967, Prancūzija – 1968 m.[2] 1961 m. spalio 30 d. Sovietų Sąjunga Naujosios Žemės poligone išbandė galingiausią termobranduolinę bombą „Caras“, kurios galia siekė 58 Mt.[3]
Veikimo principas
Svarbiausios termobranduolinės bombos dalys:[1]
- Pirminis branduolinis užtaisas (sunkieji vandenilio izotopai – 2H ir 3H – arba plutonis). Sprogus pirminiam branduoliniam užtaisui, dalijasi radioaktyvieji urano 235U arba plutonio 239Pu izotopai. Susidaro 100 mln. kelvinų temperatūra ir slėgis, reikalingas uždegti antrinį užtaisą.
- Antrinis branduolinis užtaisas (konteineris su ličio deuteridu). Padidėjus temperatūrai, prasideda antroji sprogimo fazė – deuterio ir tričio sintezės reakcija. Konteinerio paviršius pagamintas iš urano 238U, kuris skyla veikiamas branduolių sintezės metu išsiskiriančių greitųjų neutronų. Jie sukelia urano branduolių dalijimosi reakciją.
- Susidaro suslėgta didelio tankio plazma. Plutonio strypas (neutronų šaltinis) spinduliuoja neutronus, prasideda nevaldoma grandininė branduolinė reakcija – branduolinis sprogimas. Tai trečioji ir paskutinė sprogimo fazė.
Sprogimo eiga
Galimos vandenilio izotopų (deuterio ir tričio) sintezės reakcijos:[4][5]
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.