Vakarų Čalukjų dinastija (Kanadų kalba: ಪಶ್ಚಿಮ ಚಾಲುಕ್ಯ) – kanadų kilmės Karnatakos dinastija Pietų Azijoje, valdžiusi 973–1189 m. Didžiausio klestėjimo laikais ji kontroliavo ir Maharaštrą bei vakarinęAndhrą, sukurdama Vakarų Čalukjų imperiją.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
 |
|---|
| Karnatakos istorija |
| Karnatakos priešistorė |
| Satavahanai |
| Kadambai, Gangai, Alupai |
| Čalukjų dinastija |
| Raštrakutų dinastija |
| Vakarų Čalukjų dinastija |
| Pietų Kalačuriai |
| Hoišalos imperija |
| Dekano sultonatai, Vidžajanagaros imperija |
| Maisoras |
| Karnataka |
Ši dinastija Karnatakoje atgimė po 200 metų Raštrakutų dinastijos valdymo. Jų pirmtakai, žinomi kaip Badamio Čalukjai, Karnataką buvo valdę VI–VIII a.
Vakarų Čalukjų sostinė buvo Kaljanis, dėl to ši dinastija dar vadinama Kaljani Čalukjais.
Dinastija žlugo atsiskyrus jos valdomiems kraštams ir susikūrus trims atskiroms valstybėms: telugų srityse (Andhroje) susiformavo Kakatijų imperija, marathų srityse (Maharaštroje) prasidėjo Seuna dinastija, o etninėse kanadų srityse (Karnatakoje) susikūrė Hoišala imperija.
Silpstant centrinei Raštrakutų valdžiai, kadaise valdžiusios Čalukjų dinastijos atstovas Tailapa II sukilo, ir 973 m. užėmė imperijos sostinę Manjachetą. Sutramdžius maištaujančius kraštus, buvo atkurta centrinė valdžia.
Labai svarbios čalukjams buvo Andhros teritorijos, kurias senovėje valdė jų protėviai, ir kurių valdančioji dinastija buvo jiems giminingi Rytų Čalukjai. Silpstanti Rytų Čalukjų valstybė XI a. tapo nuožmios kovos tarp Vakarų čalukjų ir tamilų Čola imperijos objektu.
Somešvara II laikais 1042 sostine tapo Kaljanis. Jo sūnaus Vikramaditjos VI laikais buvo didžiausias valstybės suklestėjimas tiek kariniame, tiek kultūriniame lygmenyse.
Čalukjų imperijoje klestėjo vietinė kanadų kultūra, literatūra ir mokslas. Architektūroje paplito ypatingai dekoratyvus, pilnas ornamentų stilius.
Po Vikramaditjos mirties prasidėjo imperijos silpimas. 1149 m. rytuose atsiskyrė Andhra, kur susikūrė Kakatijų imperija. 1157-83 m. Bidžalos II valdomi Kalačuriai pietuose užėmė sostinę Kaljani ir laikinai atsiskyrė nuo Imperijos, tačiau vėl buvo prijungti Somešvaros IV laikais.
1189 m. imperija nustojo egzistuoti ir buvo padalinta tarp Hoišalų imperijos pietuose ir Deogiri karalystės šiaurėje.
- Tailapa II (957–997)
- Satjašraja (997–1008)
- Vikramaditja V (1008–1015)
- Džayasimha II (1015–1042)
- Somešvara I (1042–1068)
- Somešvara II (1068–1076)
- Vikramaditja VI (1076–1126)
- Somešvara III (1126–1138)
- Džagadhekamala II (1138–1151)
- Tailapa III (1151–1164)
- Džagadhekamala III (1163–1183)
- Somešvara IV (1184–1200)
| Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės | ||||||||||||
| Amžius: | Šiaurės vakarai | Šiaurės rytai | Vidurio Indija | Pietų Indija | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
III a. pr. m. e. |
|
|
|
| ||||||||
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
