Vaškų šv. Juozapo bažnyčia

56.1688°š. pl. 24.2096°r. ilg. / 56.1688; 24.2096

Vaškų šv. Juozapo bažnyčia
Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Pasvalio
Savivaldybė	Pasvalio rajonas
Gyvenvietė	Vaškai
Adresas	Taikos g. 3
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1881 m.
Stilius	istorizmas

Kitos reikšmės – Šv. Juozapo bažnyčia.

Vaškų šv. Juozapo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Vaškų miestelyje. Istoristinė, turi romaninio ir klasicizmo stiliaus bruožų.

Istorija

Vaškų bažnyčia iš šiaurės vakarų pusės

Tikėtina, kad miesteliui rastis padėjo apie 1665 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. Tiksli data, kada Vaškuose pastatyta pirmoji bažnyčia nežinoma, tačiau bažnyčios inventoriaus knygoje yra parašyta, kad pro Vaškus į Biržus pas gydytoją važiavęs keleivis, pavarde buvo Grotus. Šalia kalnelio kur dabar yra Vaškų bažnyčia jis sustojęs ir leidęs arkliams pasiganyti, o pats užmigęs ir susapnavęs, kad jam reikia čia pastatyti bažnyčią. Pabudęs jis susirado šių žemių savininką ir įkalbėjęs jį perleisti kalnelį, ėmėsi statyti Vaškų bažnyčią, tačiau nebaigęs darbų mirė.

Dokumentai liudija, kad medinę koplyčią 1665 m. pabaigęs statyti šių žemių savininkas Jonas Staševskis. Retkarčiais į ją atvykdavo Saločių kunigas laikyti pamaldų. Karų su Švedija ir maro metais buvo apleista; bažnytiniai reikmenys išgabenti į Saločius. 1766 m. Andriejus Staševskis pastatė naują medinę bažnyčią. Jam padėjo pirmasis bažnyčios rektorius kunigas Kristoforas Staševskis.

Vaškų bažnyčia iš rytų pusės

1766 m. Vaškuose apsigyveno kunigas, bažnyčiai suteiktos parapijos teisės (iki tol buvo Saločių filija). Zvanagalos dvaro savininkai Staševskiai ir kiti dvarininkai skyrė bažnyčiai valaką žemės ir 13 000 auksinų. Jai susenus, 1793 m. pastatyta nauja medinė kryžminio plano bažnyčia. Jos statybą parėmė Juozapas Lionginas Staševskis ir Konstancija-Puzinaitė-Staševskienė. Prie bažnyčios pastatyta medinė varpinė. Joje buvo 3 varpai. 1835 m. įkurta parapinė mokykla.

1878 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią, kurios sąmatinė vertė 28 235 rb. Statyti neleista, kol nebus surinkta daugiau kaip pusė sąmatoje numatytų pinigų. Surinkus 17 000 rb, statyti 1880 m. leista. Klebono Broniaus Stasevičiaus rūpesčiu 1881 m. pabaigoje pastatyta dabartinė bažnyčia. Grūžių ir kitų Kalneliškių dvaro savininkas paaukojo statybinės medžiagos už 65 000 rb. Klebonas B. Stasevičius 1887 m. įrengė 25 registrų vargonus, 1888–1890 m. – 5 altorius, 1892 m. įsigijo Kryžiaus kelio stočių paveikslų. Bažnyčią 1894 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis.

1907 m. įsteigta parapijos bibliotekėlė. Nuo 1908 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą varpai išvežti į Rusiją. 1932 m. nupirktas bronzinis varpas. 1934 m. bažnyčia apdengta skarda. 1938 m. klebonas Jonas Didžiulis su parapijiečiais bažnyčią suremontavo.

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, turi romaninio ir klasicizmo stiliaus bruožų, raudonų plytų, stačiakampio plano (43 × 17 m), dvibokštė. Vidus 3 navų, dengtų skliautais. Įrengti 5 altoriai. Rūsyje palaidoti 8 žmonių, tarp jų ir bažnyčios statytojo, klebono prelato B. Stasevičiaus (mirė 1903 m.) palaikai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas nuo 1981 m. klebonavęs Vytautas Antanas Jasiūnas (1930–1991 m.).

Nuorodos

• Vaškų šv. Juozapo parapija Archyvuota kopija 2009-02-10 iš Wayback Machine projekto.