Tripanosomos (Trypanosoma) – žiuželiniai pirmuonys, stuburinių (žuvų[1][2], varliagyvių[3], paukščių[4], žinduolių) parazitai. Tripanosomos ypatingos savita kvėpavimo grandinės struktūra, angliavandenių skaidymo fermentų sutelkimu atskirose ląstelės organelėse, išskirtine genetine organizacija, atsparumą gyvūnų imunitetui suteikiančiu ląstelės paviršiaus baltymų nuolatiniu keitimu ir kt. Todėl šie mikroorganizmai yra plačiai naudojami kaip eukariotinės ląstelės laboratorinis modelis.

Daugiau informacijos Trypanosoma, Mokslinė klasifikacija ...
Trypanosoma
Thumb
Tripanosoma (Trypanosoma cruzi)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Pirmuonys
( Protista)
Tipas: Euglenozoa
( Euglenozoa)
Klasė: Kinetoplastea
( Kinetoplastea)
Būrys: Tripanosomatidai
( Trypanosomatidae)
Gentis: Tripanosomos
( Trypanosoma)
Uždaryti

Tripanosomas platina musės cėcė ir kai kurie kiti vabzdžiai, tuo tarpu vandenyje jas gali pernešti dėlės[5]. Šie parazitai sukelia sunkiai gydomas ligas (tripanosomozes): miegligę, Čagaso ligą, naganą. Jie gali daugintis ir vabzdžio organizme, ir stuburinio gyvūno kraujyje.

Skirtingų gyvenimo ciklo stadijų tripanosomų morfologija ir metabolizmas yra nevienodi. Žinduoliams (žmogui ar naminiams gyvūnams) infektyvi stadija vadinama metacikline tripanosoma. Ją užkrėstos musės cėcė injekuoja į odos audinius. Paprastai vienos tokios injekcijos metu į šeimininko organizmą patenka 200-300 pirmuonių ląstelių. Žinduolio organizme metaciklinės tripanosomos pradeda diferencijuotis ir dalintis. Po truputį jų morfologija keičiasi į ilgesnę, „lieknos“ (long slender) formos, kuri ir vyrauja žinduolio organizme. Jose neišsivysčiusios mitochondrijos, neveikia Krebso ciklas, jos neturi klasikinės kvėpavimo grandinės ir citochromų, būdingų vabzdžių stadijos mikroorganizmams. Energija apsirūpinama angliavandenių skaidymo keliu – glikolize, kuri vyksta specifinėse, tik tripanosomatidėms būdingose membraninėse organelėse – glikosomose.

Besidaugindamos dalijimosi pusiau būdu, ilgos „lieknos“ tripanosomos odoje išlieka apie tris savaites nuo infekavimo. Po to jos patenka į šeimininko limfinę ir kraujotakos sistemas, kur toliau aktyviai dauginasi. Labai mažas procentas „lieknų“ tripanosomų sustoja dalintis ir diferencijuojasi į vadinamąsias trumpas, „kresnas“ (short stumpy) tripanosomas. Šios stadijos parazitų žinduolių kraujyje surasti labai sunku, bet būtent jie užkrečia muses cėcė.

Kai neužsikrėtęs vabzdys įgelia infekuotai aukai, su krauju į jo žarnyną patenka ir tripanosomos, tarp kurių yra nedidelis kiekis trumpųjų,„kresnųjų“. Šios stadijos parazitai vabzdžio žarnyne diferencijuojasi į intensyviai besidauginančias, vadinamąsias prociklines tripanosomas. Prociklinių tripanosomų glikosomose aptinkamos ir kitos metabolizmo sistemos: tai pentozinio ciklo bei gliukoneogenezės reakcijos, lipidų biosintezė, pirimidinų bei purinų biosintezė, riebalų rūgščių β-oksidacija. Prociklinių tripanosomų mitochondrijose vyksta oksidacinis fosforilinimas bei Krebso ciklas. Šios formos parazitų dauginimasis vabzdžio žarnyne trunka apie tris savaites. Po to prociklinės tripanosomos palieka žarnyną ir juda link vabzdžio seilių liaukų. Šios migracijos metu jos diferencijuojasi ir prieš pasiekdamos seilių liauką tampa nesidalijančiomis metaciklinėmis tripanosomomis. Vabzdžiui maitinantis, su seilėmis patekusios į šeimininko kraują metaciklinės tripanosomos jį užkrečia. Tokiu būdu ciklas kartojasi.

Rūšys

  • T. ambystomae (parazituoja varliagyvius),
  • T. avium (paukščiai),
  • T. boissoni (plokštėtažiaunės žuvys),
  • T. brucei, Afrikinės miegligės ir naganos sukėlėjas,
  • T. cruzi, Čagaso ligos sukėlėjas,
  • T. congolense, naganos sukėlėjas,
  • T. equinum, (arkliai, P. Amerika, perneša sparvos),
  • T. equiperdum (arklių kergimo liga),
  • T. evansi, sukelia arklių, kupranugarių, šunų, galvijų tripanosomozę, vadinamą surra[6]; užregistruotas 1 žmogaus užsikrėtimo atvejis[7]
  • T. everetti (paukščiai),
  • T. hosei (varliagyviai),
  • T. irwini (koalos),
  • T. lewisi (žiurkės),
  • T. melophagium (avys),
  • T. paddae (paukščiai),
  • T. parroti (varliagyviai),
  • T. percae, (ešeriai Perca fluviatilis),
  • T. rangeli,
  • T. rotatorium (varliagyviai),
  • T. rugosae (varliagyviai),
  • T. sergenti (varliagyviai),
  • T. simiae (kiaulių nagana),
  • T. sinipercae (žuvys),
  • T. suis,
  • T. theileri (atrajotojai),
  • T. triglae (jūrinės kaulinės žuvys),
  • T. vivax (naganos sukėlėjas vakarų Afrikoje ir P. Amerikoje[8].

Šaltiniai

Wikiwand in your browser!

Seamless Wikipedia browsing. On steroids.

Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.

Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.