Trans Naujosios Gvinėjos kalbos arba transnaujagvinėjinės kalbos – išplėstinė papuasų kalbųšeima (arba superšeima), kurios kalbomis yra šnekama Naujojoje Gvinėjoje ir kaimyninėse salose. Šeimai priskiriamos 482 kalbos ir Ethnologue skaičiavimais tai yra trečia pagal kalbų skaičių šeima po Nigerio-Kongo ir austroneziečių kalbų šeimų. Nors šių kalbų šeimos egzistavimas ir pagrindinių kalbų priklausomumas nėra ginčijamas, vis dar nesutariama dėl kai kurių kalbų narystės ir galutinio kalbų skaičiaus. Trans Naujosios Gvinėjos kalbomis šneka apie 3 mln. gyventojų.[2] Kalbos paprastai klasifikuojamos remiantis viena iš trijų pastarųjų metų metodologijų – Roso klasifikacija, Polio ir Hamarstriomo klasifikacija arba Ušerio klasifikacija.
Daugiau informacijos Paplitimas, Kalbų skaičius ...
Kalbos, skirtingų kalbotyrininkų priskiriamos Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimai.
Kalbų grupės, kurias kaip Trans Naujosios Gvinėjos kalbas linkęs klasifikuoti kalbotyrininkas Ušeris[1]
Kitos šeimos, pasiūlytos Roso 2005 m.
Kitos papuasų kalbos
Austroneziečių kalbos
Pastovių gyventojų neturinčios teritorijos
Uždaryti
Nors papuasų kalbos visumoje lieka menkai dokumentuotos, pirmieji bandymai jas klasifikuoti siekia daugiau nei šimtmetį. S. Rėjus 1907 m. pasiūlė dalį kalbų klasifikuoti kaip elemų kalbas, 1918 m. S. Rėjus ir Dž. Murėjus išskyrė marindų kalbas, o 1919 m. S. Rėjus dar išskyrė Rai pakrantės kalbas. Dabar priimta visas šias kalbų grupes klasifikuoti kaip Trans Naujosios Gvinėjos kalbas.
Iki Trans Naujosios Gvinėjų kalbos šeimos aprašymo giminingos papuasų kalbos buvo jungiamos į mažesnes kalbų šeimas. 1960 m.Stivenas Vurmas pasiūlė dalį kalbų priskirti Rytų Naujosios Gvinėjos aukštumų kalbų šeimai ir parengė Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimos klasifikavimo pagrindus. Ši klasifikacija egzistavo iki 2005 m., kol kalbotyrininkas Malkolmas Rosas daugelį papuasų kalbų apjungė į Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimą ir atliko kitokių modifikacijų. Papuasų kalbų klasifikaciją apsunkina tai, kad papuasų kalbų gramatikai neretai įtaką būdavo padariusi austroneziečių kaimynystė, ir atvirkščiai, taip pat nemažos dalies kalbų išnykimas ir ribotas dokumentavimas.
Viljamas A. Folis atmetė ankstesnius Vurmo ir kai kuriuos kitų mokslininkų klasifikacijos rezultatus, o savo klasifikacijoje Trans Naujosios Gvinėjos kalbas suskirstė į kelioliką mažų, bet užtikrintai giminingų šeimų, ir keletą izoliuotų kalbų.
2005 m. naują klasifikaciją pateikė Malkolmas Rosas. Jis siūlė sumažinti šią kalbų šeimą, šiam tipui (phylum) priskiriant tik kalbas, kuriose sutinkama panašumų leksikoje. Taip klasifikacijoje liko 85% ankstesnėje A. Folio klasifikacijoje priskirtų kalbų, nors dalis jų priskirta preliminariai. Kita vertus, dėl bendru adveju labai prasto papuasų kalbų dokumentavimo, vietoje morfologinių paradigmų daugiausiai remtasi įvardžių lyginimu. Tokia metodologija yra sulaukusi kritikos papuasų tautų kalbotyrininkų bendruomenėje, nes išskirstymas į smulkesnius kladus (kalbų grupes) tampa vargiai įmanomas.[3] Pats Rosas taip pat pripažino šį klasifikavimo trūkumą ir teisinosi šaltinių stoka.
Trans Naujosios Gvinėjos kalbų lopšiu laikoma Naujosios Gvinėjos aukštumos regionas (pažymėtas raudonai). Šiomis kalbomis šnekančios tautos galėjo išplisti plintant aukštumų žemdirbystei maždaug prieš 10 000 metų. Manoma, kad plisti pradėjo į rytus ir tik po to į pietus nuo aukštumų.
Daugumos Trans Naujosios Gvinėjos kalbų bruožas – vos kelis tūkstančiai šnekančiųjų. Kita vertus, septynios kalbos ((melpų, kumanų, engų, hulių, vakarų danių kalba, makasajų ir ekarių) turi daugiau nei 100 000 šnekančiųjų.[4] Tarp jų už Naujosios Gvinėjos ribų plačiausiai vartojama makasajų kalba – ja šnekama rytinėje Rytų Timoro dalyje. Tuo tarpu engų kalba turi gausiausią šnekančiųjų ja skaičių (apie 230 000).
Didžiausia kalbinė įvairovė sutinkama toliau nuo pakrančių esančiose Papua Naujosios Gvinėjos aukštumose. Tikėtina, kad Trans Naujosios Gvinėjos prokalbės ištakos yra būtent šiose vietovėse, iš pietų į rytus besitęsiančioje kalnų grandinėje. Tuo tarpu Indonezijoje esančioje Papua provincijoje ir Papua pusiasalyje (dar vadinamoje „paukščio uodega“) vyrauja mažesnė kalbų įvairovė ir Trans Naujosios Gvinėjos šeimos kalbos pasiskirsčiusios gerokai didesniame plote, taigi šias teritorijas kalbantieji šiomis kalbomis apgyvendinti galėjo jau prokalbei skilus į atskiras kalbas.
Rosas svarstė, kad Trans Naujosios Gvinėjos šeimos kalbos galėjo išplisti iš regiono, kur pradėta auginti taro kultūra ir kuris tapo tankiai apgyvendintas. Tautos galėjo keltis į aukštutinius slėnius išilgai kalnų grandinės ir ten sparčiai plėstis, skverbtis į maliarijos kamuojamas žemumas daug lėčiau, o į kitas vietoves, tokias kaip Sepiko upės slėnis, vengė keltis, nes ten jau buvo auginamos dioskorėjos ir slėnis buvo tankiai apgyvendintas. Rosas yra apskaičiavęs, kad Trans Naujosios Gvinėjos kalbos prie šalia Timoro esančių salų galėjo priartėti prieš 4-4,5 tūkstančių metų, t. y., dar prieš austroneziečių išplitimą šiose žemėse.
Rodžeris Blenčas iškėlė hipotezę, kad Trans Naujosios Gvinėjos kalbos paplito iš regiono, kur pradėtas auginti bananas.[5]
Klasifikacija pagal Vurmą
Žemiau pateikiama šiek tiek modifikuota pirmoji Trans Naujosios Gvinėjos kalbų klasifikacija, kurią atliko kalbotyrininkas Vurmas.[6]
Vurmas savo klasifikacijoje naudojama šiuos kladus: grupės (germanų kalbų grupės analogija), šeimas (indoeuropiečių kalbų šeimos analogija) ir tipą (phylum) (hipotetinių nostratinių kalbų tipo analogija). Pastarasis, stambiausias, kladas taikomas Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimai. Jokiai grupei nepriskiriama kalba jo schemoje klasifikuojama kaip izoliuota kalba. Kalbų grupės lygio taksonominiai vienetai paryškinti.
2003 m. Viljamas A. Folis savo klasifikacijoje perėmė Trans Naujosios Gvinėjos kalbų klasifikavimo pagrindą. Jis svarstė, kad yra ryšys tarp Finisterės-Huono, Rytų Aukštumų (kainantu-gorokanų) ir Irijos aukštumų (Danio-Paniai ežerų) šeimų ir kad „labai tikėtina“, kad Madango šeima šiai superšeimai taip pat priklauso. Taip pat manė, nors neįrodė, kad tikėtina, jog engų, čimbu, binanderių, angų, ok, avju, asmatų, mekų, sentanių ir septynios mažos Papua Naujosios Gvinėjos kraštinėse teritorijose vartojamos kalbos (kojarių, goilalų ir kt.), kurių tarpusavo giminingumas, nėra įrodytas, galėtų priklausyti išplėstinei Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimai.
Roso klasifikacija
Įvairios kalbų šeimos, sudarančios Trans Naujosios Gvinėjos kalbų branduolį pagal Malkolmą Rosą. Didžiausia Trans Naujosios Gvinėjos kalbų įvairovė pastebima rytų aukštumose. (Žemėlapis remiasi 2005 m. klasifikacija)
2005 m. Rosas pasiūlė apjungti giminingas papuasų kalbas į vieną didelę šeimą. Jo klasifikacija didžiąja dalimi remiasi 1975 m. kalbotyrininko Vurmo klasifikavimu.[7] Rosas iš Vurmo sąrašo pašalino 100 kalbų, tačiau pridėjo vieną naują, poromių, kuri iki šiol paprastai laikoma izoliuota kalba. Roso klasifikacija daugiausiai remiasi įvardžių, ypač pirmojo ir antrojo asmens, palyginimu, tad turi trūkumų.
Irian Džaja, iš vakarų į rytus
Pietų paukščio galvos
Vakarų Trans Naujosios Gvinėjos
Kaurių–Kaporių
Pauvasių
Mekų
Asmatų–Kamorų
Avju–Dumutų
Ok
Kajagarų
Marindų
Kolopomų
Papua Naujosios Gvinėjos aukštumos, iš vakarų į rytus
Rosas, skirtingai nei Vurmas, savo klasifikacijoje nenaudoja kompleksinės kladų sistemos – išskiria tik kalbų šeimas, dėl kurių klasifikacijos mokslininkai sutaria. Šios tekste paryškintos, o izoliuotos kalbos užrašytos pasviruoju šriftu. Rosas neturėjo pakankamai duomenų, kad galėtų klasifikuoti visas papuasų kalbų grupes. Klasifikacija remiasi vieninteliu požymiu – įvardžių pirmojo ir antrojo asmens formomis. Dėl to tokia klasifikacija turi trūkumų.
Neklasifikuotos Vurmo priskirtos kalbos
Nors Rosas savo klasifikacijoje rėmėsi panašumais tarp įvardžių, daug Naujosios Gvinėjos kalbų nebuvo pakankamai dokumentuotos net tiek, kad būtų galima pritaikyti šią metodologiją. Todėl atliko keletas izoliuotų kalbų, į kalbų šeimą priskirtų Vurmo, tačiu nepatvirtintų pritaikius Roso metodologiją. Kai kurios jų vėliau buvo priskirtos prie esamų Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimos atšakų, tačiau kitos (pvz., masepų ir momunų) lieka išsamiaus nesuklasifikuotos,
Kenčių (→ Kainantu?)
Komjandaretų (→ Didesniosios avju)
Masepų izoliuota kalba
Molofų izoliuota kalba
Momunų šeima (2)
Samarokenų (→ Kverbų)
Tofamnų izoliuota kalba
Usku izoliuota kalba
Perklasifikuotos Vurmio kalbos
Rosas pašalino 95 kalbas iš išplėstinės Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimos. Kai kurios mažos kalbų grupės neturi bendrų įvardžių su Trans Naujosios Gvinėjos kalbų, tačiau joms būdinga panaši tipologija. To vienas iš paaiškinimų galėtų būti ilgalaikiai kontaktai su Trans Naujosios Gvinėjos kalbomis.
Pakraščio ir Morvapo (Elsengo), klasifikuojamos kaip atskira Pakraščio kalbų šeima (priklauso 15 kalbų)
Isiravų (Saberių), klasifikuojama kaip izoliuota kalba (kita vertus, tra klasifikuojančių kaip kverbų kalbą)[8]
Lygumų ežerų, klasifikuojama kaip atskira [Lygumų ežerų kalbų šeima (19 kalbų)
Mairasių, klasifikuojama kaip atskira mairasių kalbų šeima (4 kalbos)
Nimborų, klasifikuojama kaip atskira nimborų kalbų šeima (5 kalbos)
Piavių, klasifikuojama kaip atskira piavių kalbų šeima (2 kalbos)
Senagių, klasifikuojama kaip atskira senagių kalbų šeima (2 kalbos)
Keturios sentanių kalbos išskiriamos į Rytinės Paukščio Galvos–sentanių kalbos šeimą
Torų ir kverbų, išskiriamos į torų-kverbų kalbų šeimą (17 kalbų)
Trans-Flajaus-Bulako-upių kalbos skirstomos į penkias grupes: iš jų trys (kivajų, moraorių, tirio) preliminariai priskiriamos Trans Naujosios Gvinėjos kalboms, kitos dvi – Pietų centro papuasų ir Rytų Trans Flajaus kalbų šeimoms (atitinkamai 22 ir 4 kalbos).
Trans Naujosios Gvinėjos kalbų tipas, remiantis Roso klasifikacija:
Vakarų Trans–Naujosios Gvinėjos
Vakarų Bomberajo– Timoro–Aloro–Pantaro
Timoro–Aloro–Pantaro šeimos (22)
Vakarų Bomberajo šeima (2)
Paniai ežerų (Viselio ežerų) šeima (5)
Danių šeima (13)
Pietų Paukščio Galvos (Pietų Doberajo) šeima (12)
Tana Mera (Sumerių) izoliuota kalba
Morų izoliuota kalba
Demų izoliuota kalba
Uhundunių (Damalo, Amungmės) izoliuota kalba
Mekų šeima (13)
? Kaurių–Kaporių (4) [Priskyrimas šiai išplėstinei šeimai preliminarus. Šaltinių trūkumas neleidžia rekonstruoti įvardžių]
Kaporių izoliuota kalba
Kaurių šeima (3)
? Pauvasių šeima (4) [Priskyrimas šiai išplėstinei šeimai preliminarus. Šaltinių trūkumas neleidžia rekonstruoti įvardžių. Po to sieta su karkar kalba, kuri yra pakankamai išsamiai aprašyta ir nepriklauso Trans Naujosios Gvinėjos kalboms]
Kajagarų šeima (3)
Kolopomų šeima (3)
Moraorių izoliuota kalba
? Kivajų–poromių (8) [Abejotina, ar yra informacijos apie įvardžius]
Kivajų šeima (7)
Poromių (Kibirių) izoliuota kalba
Marindų šeima (6)
Centrinės ir pietų Naujosios Gvinėjos kalbos? (49, skaičius sumažintas).
Asmato–Kamoro šeima (11)
Avju–Dumuto šeima (8–16)
Mombumų šeima (2)
Ok šeima (20)
Oksapminų izoliuota kalba [now linked to the Ok šeima]
Gogodalų–Sukių šeima (4)
Tirio šeima (4)
Elemų šeima (7)
Vidinės įlankos šeima (6)
Turamos–kikorių šeima (4)
? Teberų šeima [priskirta preliminariai] (2)
? Pavajų izoliuota kalba [nors turi iš Trans Naujosios Gvinėjos prokalbės kilusių žodžių, priskyrimas preliminarus]
Angų šeima (12)
? Fasu (Vakarų kutubų) šeima (1–3) [nors turi iš Trans Naujosios Gvinėjos prokalbės kilusių žodžių, priskyrimas preliminarus]
? Rytų kutubų šeima (2) [nors turi iš Trans Naujosios Gvinėjos prokalbės kilusių žodžių, priskyrimas preliminarus]
Dunų–Pogajų šeima (2)
Avino–Pa šeima (2)
Rytų Striklando šeima (6)
Bosavių šeima (8)
Kamulų izoliuota kalba
Engų šeima (9)
Viru izoliuota kalba (leksiškai panaši su engų kalbomis)
Čimbu–Vagių šeima (17)
Kainantu–Gorokų (22)
Goroka šeima (14)
Kainantu šeima (8)
Madango (103)
Pietų Adalberto kalnyno–Kovų
Kovų šeima (2)
Pietų Adalberto kalnyno
Josefstalio (7)
Osumų izoliuota kalba
Vadaginamų izoliuota kalba
Sikanų šeima (2)
Pomoikų šeima (3)
Vanango (5)
Painamarų izoliuota kalba
Atų šeima (2)
Emų šeima (2)
Faitų izoliuota kalba
Rajo pakrantės–Kalamo
Rajo pakrantės šeima (31)
Kalamo šeima (4)
Kruasilio
Dimiro-Malaso (2)
Kaukombarų (4)
Kumilų (5)
Tiboro-Omosos (6)
Amaimų izoliuota kalba
Numugeno-Mabuso
Numugeno šeima (6)
Mabuso šeima (29)
Finisterės-Huono (62) [Priklauso šeimai pagal pradinę klasifikaciją. Veiksmažodžiams būdingas supletyvizmas, priklausomai nuo asmens ir skaičiaus]
Finisterės šeima (41)
Huono šeima (21)
? Goilalų šeima (6) [preliminariai priskirta Trans Naujosios Gvinėjos kalboms]
Pietryčių papuasų (Paukščio Uodegos) [nėra įrodyta apie šių šeimų giminingumą]
Kojarių šeima (7)
Kvalių šeima (3)
Manubarų šeima (2)
Jarebų šeima (5)
Mailų šeima (6)
Dagų šeima (9)
Binanderių (16)
Guhu-Samanių izoliuota kalba
Binanderių šeima (15)
Polio ir Hamarstriomo klasifikacija
Kalbos, dėl kurio priskyrimo Trans Naujosios Gvinėjos šeimai Sutaria tiek Polis ir Hamarstriomas, tiek Ušeris.
Kalbotyrininkai Andrėjus Polis ir Haraldas Hamarstriomas savo klasifikavime į Trans Naujosios Gvinėjos šeimą įtraukia 35 pošeimes.[9][4]
Trans Naujosios Gvinėjos kalbų pošeimiai (akivaizdus ryšys)
35 grupės, 431 kalbos
Madango (107)
Finisterės-Huono (62)
Kainantu-Goroka (29)
Ok-Oksapminų (20)
Animų (17)
Čimbu-Vagio (17)
Didesniosios Avju (17)
Engų-Kevų-Hulių (14)
Angų (13)
Danių (13)
Didesniosios Binanderų (13)
Asmato-Kamoro (11)
Dagų (9)
Mailų (8)
Bosavių (7)
Kojarių (7)
Mekų (7)
Rytų Striklando (6)
Kivajų (6)
Goilalų (5)
Paniai ežerų (5)
Jarebų (5)
Gogodalų-Sukių (4)
Turamos-Kikorių (4)
Kajagarių (3)
Kolopomų (3)
Kutubu (3)
Kvalių (3)
Vakarų Bomberajų (3)
Avino-Pa (2)
Dunų-Bogajų (2)
Manubarų (2)
Somahajų (2)
Marorių (izoliuota kalba)
Viru (izoliuota kalba)
Taip pat išskirtos izoliuotų kalbų grupės, kurių narystę Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimoje Polis ir Hamarstriomas laiko ginčytina ar turinčią nepakankamai įrodymų.[9]
Bajono-Aubono (2)
Komolomų (Mombumų) (2)
Mairasių (3)
Pauvasių (5)
Pavajų (izoliuota kalba)
Sentanių (4)
Pietų Paukščio Galvos (12)
Tana Mera (izoliuota kalba)
Teberų (2)
Timoro-Aloro-Pantaro (20+)
Uhundunių (Damalų) (izoliuota kalba)
Šios kalbos neretai priskiriamos Trans Naujosios Gvinėjos kalboms, tačiau jų narystę šioje kalbų šeimoje ginčija Polis ir Hamarstriomas:[9]
Demų (izoliuota kalba)
Elemų (5)
Kakių Ae (izoliuota kalba)
Kamulų (izoliuota kalba)
Kaurių-Narau (2)
Morų (izoliuota kalba)
Poromių (izoliuota kalba)
Purarių (izoliuota kalba)
Ušerio klasifikacija
Kalbotyrininkas Timotiejus Ušeris perklasifikavo kalbas, pagal galimybes atsižvelgdamas į pokyčius fonetikoje. Daugelyje atveju Ušeris pervadino žemesnius kladus (pošeimes ir grupes) tam, kad šie atlieptų jų geografinį paplitimą. Ši klasifikacija, kuri kol kas naujausia (2020 metų) yra didele dalimi priimta mažąsias kalbas kategorizuojančios duomenų bazės Glottolog. Timotiejus Ušeris tikisi surinkęs daugiau duomenų apie žodžių rekonstrukciją šią kalbų šeimą praplėsti.[10]
Berau įlankos
Morų
Šiaurės Berau įlankos (= Pietų Paukščio Galvos)
Jabino
Pietų Paukščio Galvos (=Pietų Paukščio Galvos kalbų branduolys ir inanvatų kalbos)
Vakarų Bomberajo (priskiriamos ir Timoro–Aloro–Pantaro kalbos)
Sumurių
Vakarų papuasų aukštumų (= Irijos aukštumos)
Amungų–Demų
Amungų (Uhundunių)
Demų
Balimo slėnio (= Danių)
Paniai ežerų
Asmato – Mulio įlankos
Asmato – Kamrau įlankos (= Asmato–Kamoro)
Mulio įlankos (= Mombumų)
Kuko upės – Kolopomo
Kuko upės (= Kajagarų)
Kolopomų (įskaitant moraorių)
Oksapų (Oksapminų)
Centrinės Vakarų Naujosios Gvinėjos
Digulo upės – Ok
Digulo upės (= Didesniosios avju, taip pat Bajono-Aubono kalba)
Kamulos – Elevalos upių (= Avino–Pa ir kamulų)
Ok
Momunų–mekų
Mekų
Momunų
Papuan lygumos (= Bosavių ir dibijaso kalba)
Duna–Bogajų
Abomų
Flajaus upės (Animo)
Vidaus įlankos
Murėjaus ežero (= Boazių)
Žemutinės Flajaus upės (= Tirio)
Marindų–jachajų (= Marindų)
Morobių – rytų aukštumų
Rytų aukštumų (= Kainantu–Gorokos)
Finisterės-Huono
Kratkės kalnyno (= Angų)
Papua pusiasalio (Pietryčių papuasų)
Meneao kalnyno (= Dagų)
Oven Stenlio kalnyno
Kojarių – Managalaso plynaukštės (= Kojarių)
Humenių–uarių (= Kvalių)
Brauno kalno (= Manubarų)
Debesuotos įlankos – Musos upės
Bauvakių
Debesuotos įlankos (= Mailų)
Musos upės (= Jarebų)
Trans–Naujosios Gvinėjos šeimos grupės, remiantis Ušerio klasifikacija.
Palmer, Bill (2018). „Kalba families of the New Guinea Area“. In Palmer, Bill (red.). The Kalbos and Linguistics of the New Guinea Area: A Comprehensive Guide. The World of Linguistics. 4. Berlynas: De Gruyter Mouton. pp.1–20. ISBN978-3-11-028642-7.
Roger Blench (2017) „Things your classics master never told you: a borrowing from Trans New Guinea kalbos into Latin“, McDonald Institute for Archaeological Research
Pawley, Andrew; Hammarström, Harald (2018). „The Trans New Guinea šeima“. In Palmer, Bill (red.). The Kalbos and Linguistics of the New Guinea Area: A Comprehensive Guide. The World of Linguistics. 4. Berlynas: De Gruyter Mouton. pp.21–196. ISBN978-3-11-028642-7.
Pawley, Andrew (1998). „The Trans New Guinea Phylum hypothesis: A reassessment“. In Jelle Miedema; Cecilia Odé; Rien A.C. Dam (eds.). Perspectives on the Bird's Head of Irian Jaya, Indonesia. Amsterdamas: Rodopi. pp.655–90. ISBN978-90-420-0644-7. OCLC41025250.
Pawley, Andrew (2005). „The chequered career of the Trans New Guinea hypothesis: recent research and its implications“. In Andrew Pawley; Robert Attenborough; Robin Hide; Jack Golson (eds.). Papuan pasts: cultural, linguistic and biological histories of Papuan-speaking peoples. Kanbera: Pacific Linguistics. pp.67–107. ISBN0-85883-562-2. OCLC67292782.
