Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr. m. e. vartotos Rytų Europoje, vėliau (iki VIII m. e. a.) Vidurinėje Azijoje, grupė. Tocharų kalbas išstūmė uigūrų kalbos. Kinijoje, Sindziango provincijoje, rasta tocharų kalbos rašto paminklų modifikuotais brahmi rašmenimis. Šie rašto paminklai datuojami V–VIII a.
| Tocharų | |
| Paplitimas | Centrinė Azija |
|---|---|
| Kalbų skaičius | (2) |
| Kilmė | indoeuropiečių >tocharų |
| Klasifikacija | Turfano kalba (Tocharų A), Kučos kalba (Tocharų B) |
Skiriamos dvi artimos tocharų kalbos: tocharų A (rytų tocharų) ir tocharų B (vakarų tocharų).
Tocharų kalbos turi bendrumų su indoeuropiečių kalbomis, vartojamomis Vakarų Europoje.
Šioms kalboms būdinga: 3 giminės, 5 skaičiai (vienaskaita, dviskaita, porinis skaičius (kalbant apie natūraliai susidariusius dalykus, pvz., dvi ranki), pliuratyvas (reiškė „kiekvienas atskirai paėmus”) ir daugiskaita), visiškai perdaryta linksnių sistema (jų buvo iki 11), nelaipsniuojami būdvardžiai, sudėtinga asmenavimo sistema. Leksikoje gausu skolinių iš indoiranėnų ir neindoeuropietiškų kalbų.[1]
Kai kurie kalbininkai mano, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo šiaurės kalbų grupė, sudaryta iš baltų, slavų, germanų ir galbūt tocharų kalbų.[2]
| Tocharų kalbos žodynėlis | ||||||||||||
| Lietuvių kalba | Tocharų A | Tocharų B | Airių | Lotynų kalba | Senovės graikų kalba | Vediškasis Sanskritas | Indoeuropiečių prokalbė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| vienas | sas | ṣe | aon | ūnus | heis | eka | *oynos, *sems | |||||
| du | wu | wi | dó | duo | duo | dva | *d(u)woh1 | |||||
| trys | tre | trai | trí | trēs | treis | tri | *treyes | |||||
| keturi | śtwar | śtwer | ceathair | quattuor | téssares | catur | *kwetwores | |||||
| penki | päñ | piś | cúig | quīnque | pente | pañca | *penkwe | |||||
| šeši | ṣäk | ṣkas | sé | sex | héx | ṣáṣ | *(s)weḱs | |||||
| septyni | ṣpät | ṣukt | seacht | septem | heptá | saptá | *septm | |||||
| aštuoni | okät | okt | hocht | octō | októ | aṣṭa | *oḱtoh3 | |||||
| devyni | ñu | ñu | naoi | novem | ennéa | náva | *newn | |||||
| dešimt | śäk | śak | deich | decem | deka | dáśa | *deḱm | |||||
| šimtas | känt | kante | cead | centum | hekatón | śatám | *ḱmtom | |||||
| tėvas | pācar | pācer | athair | pater | patēr | pitár- | *ph2tēr | |||||
| motina | mācar | mācer | máthair | mater | mētér | mātar- | *meh2tēr | |||||
| brolis | pracar | procer | bráthair | frāter | phrátēr | bhrātar- | *bhreh2tēr | |||||
| sesuo | ṣar | ṣer | siúr | soror | éor | svasṛ- | *swesor | |||||
| arklys | yuk | yakwe | each | equus | híppos | áśva- | *eḱwo- | |||||
| karvė | ko | keu | bó | bos | boûs | gáus | *gwow- | |||||
| balsas | vak | vek | focal | vōx | épos | vāk | *wekw- | |||||
| vardas | ñom | ñem | ainm | nōmen | ónoma | nāman- | *nomn | |||||
| melžti | malk | mälk | bligh | mulgēre | amélgein | marjati | *melg- | |||||
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
