Tiltas per Kruną

Tiltas per Kruną arba Krunos tiltas – arkinis tiltas automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 87–ajame km, Kauno marių regioniniame parke, nutiestas per Krunos upę. Šalia yra Karčiupio kaimas, buvęs „Bernelių užeigos“ statinių kompleksas, nuniokotas 2012 m. kilusio gaisro.

Tiltas per Kruną

Tilto arka. Horizonte – Pažaislio vienuolyno bokštas
Tiltas per Kruną 54°54′46″š. pl. 24°06′01″r. ilg.

Vieta	Kaišiadorių rajonas^[1]
Ilgis	134 m
Plotis	2x8,0 m
Aukštis	18 m
Pastatytas	1966 m.

Tiltas pastatytas prie Kauno miesto, rajono ir Kaišiadorių rajono ribos. Nuo jo atsiveria vaizdas į marias. Šis statinys – vienas aukščiausių tarp panašios konstrukcijos – arkinių tiltų – Lietuvoje, be to, vienas iš nedaugelio, pastatytų upės žiotyse. Statybininkų ir architektų sukurta erdvė po tiltu likusi maksimaliai atvira, neužgožta tilto konstrukcijomis, todėl statinio arka vizualiai apgaubia marių pakrantes su tolumoje stūksančio Pažaislio vienuolyno bokštais.

Statinį prižiūri Karčiupyje įsikūrusi valstybės įmonė „Automagistralė“.

Pastačius Kauno hidroelektrinę, Krunos upelio įtekėjimo į marias vietoje susidarė įlanka. Per šią įlanką pirmąjį tiltą pastatė 1960 m. AB „Kauno tiltai“ pirmtakė – Kauno kelių statybos rajonas Nr.1. Nutiesus automagistralę Vilnius–Kaunas, 1966 m. šalia jo, upelio aukštupio pusėje, Kauno tiltų statybos valdyba Nr.1 (TSV-1) pastatė visiškai tokį patį naują tiltą. Statinys vadinosi Tiltu per Kruoną.

Prie tilto iš abiejų pusių buvo įrengtos automobilių sustojimo ir atokvėpio aikštelės. Pastaraisiais metais jos buvo uždarytos, nes nebeatitiko saugaus eismo reikalavimų – prie jų nebuvo įrengtos šoninės greitėjimo ir lėtėjimo juostos.

Tiltas – gelžbetoninis, su karpyta perdanga, 9 tarpatramiais. 1–5 ir 7-9 tarpatramiai perdengti gelžbetoninėmis 8,7 m ilgio sijomis. Vandens telkinio krantus jungia lenktos formos nešančioji konstrukcija – monolitinė gelžbetoninė arka, kuri įrengta 6–ajame tarpatramyje. Arkos aukštis – 18 m, jos perdangos ilgis – 53 m. Bendras tilto perdangos ilgis – 134 m. Ramtai (kranto atramos) atlaiko išorinio arkos skėtimo apkrovą. Visos tilto atramos remiasi į gelžbetoninius polinius pamatus. 2–ji ir 9–ji atramos sumontuotos iš surenkamų gelžbetoninių kolonų. Tarp jų esančių atramų (3–8) kolonos yra monolitinės, joms papildomą tvirtumą suteikia įrengti tarpusavio skersiniai ryšiai, jungiantys po tris kolonas.

Tilto važiuojamoji dalis įrengta ant arkos. Kairiosios ir dešiniosios važiuojamosios dalies juostų pločiai – po 8,0 m. Jas skiria 1,0 m pločio apsauginė juosta.

Pirmieji viso tilto (abiejų pusių) rekonstrukcijos darbai vykdyti 1997–1998 m. UAB „Ukmergės keliai“ 1997 m. atliko viršutinės dalies remontą: buvo paklota nauja hidroizoliacija, sumontuoti turėkliniai ir šalitilčio blokai, įrengti deformaciniai pjūviai, pakeisti turėklai, paklota nauja asfaltbetonio danga. 1998 m. ši bendrovė atliko tilto atramų ir perdangos konstrukcijų betono remonto bei dažymo darbus.

2023 m. duomenimis, rengiamas tilto rekonstrukcijos projektas, kuriame planuojamas esamo prastos būklės statinio nugriovimas ir naujo pastatymas. Statybų metu numatyta dalį automobilių srauto leisti esamu statiniu, dalį – įrengtu laikinu tiltu.^[2]^[3]