Dopingas – cheminės medžiagos, laikinai sustiprinančios fizinę, psichinę organizmo veiklą, įvairių organizmo funkcijų stimuliantai. Dopingas sporte yra draudžiamas. Pasaulyje dopingo kontrolę vykdo Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA), Lietuvoje – VšĮ Lietuvos antidopingo agentūra.
Istorija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Dopingas Rytų Vokietijoje, Dopingas Rusijoje, Dopingas JAV ir Dopingas olimpinėse žaidynėse.
Įvairios narkotinės medžiagos, tokios kaip sintetiniai hormonai, didinantys sportininkų pajėgumą varžybose, nebuvo ribojami iki XX a. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) sudarė pirminį draudžiamų preparatų sąrašą 1967 m. ir suorganizavo pirmuosius dopingo testus Paryžiaus ir Meksiko olimpinėse žaidynėse 1968 m.[1] Praėjus 30–čiai metų, TOK iniciatyva buvo įkurta Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA). Iki to meto atskirų šalių vyriausybės, sporto federacijos ir TOK skirtingai vertino ir taikė sankcijas už dopingo vartojimą. WADA nustatyti vieningi antidopingo standartai apjungė ir ėmė koordinuoti sporto organizacijų ir valdžios pastangas visame pasaulyje.[1]
Dopingo klasės ir dopingo metodai
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sąrašas:Draudžiami dopingo preparatai.
1989 m. balandžio mėn. TOK priėmė dopingo preparatų farmakologinių klasių ir dopingo metodų informacinį sąrašą. Jame dopingas skirstomas į stimuliantus, narkotikus, anabolinius steroidus, betablokatorius, diuretikus, baltyminius hormonus ir jų analogus. Dopingo metodai skirstomi į farmakologines, chemines ir fizines manipuliacijas bei kraujo dopingą. Kitos vaistinių preparatų klasės, kurių vartojimas ribojamas: alkoholis, marihuana, vietiniai anestetikai, kortikosteroidai.[2]
Terapinio vartojimo išimtys
.jpg)
Nepaisant dopingo vartojimo draudimo sporte WADA nuo 2005 m. sausio 1 d.[3] suteikia terapinio vartojimo išimtis (TVI), leidžiančias sportininkui vartoti vaistinius preparatus dėl gydytojų diagnozuotų sveikatos sutrikimų, kurių vartojimas be leidimo būtų laikomas dopingu.
Kai kurie atletai mano, kad tokia medicininė informacija turėtų būti viešai prieinama, idant nebūtų piktnaudžiaujama sistema, kiti klausia ar išvis turintiems sveikatos sutrikimų sportininkams galima dalyvauti varžybose. Dar kiti pasisako už TVI teisę. Jie mano, kad atletai galėtų turėti galimybę pašalinti sveikatos negalavimus kaip ir visi kiti paprasti žmonės.[4]
2016 m. Rusijos kompiuterinių įsilaužėlių grupė „Fancy Bears“ ne kartą įsilaužė į WADA duomenų bazę ir pavogė daug konfidencialių duomenų apie sportininkų sveikatą. „2016 m. olimpiniai medalininkai reguliariai vartojo draudžiamus preparatus, o tai pateisino sertifikatais, kad tai daroma gydymo tikslais. Kitais žodžiais tariant – jie gavo licenciją vartoti dopingą. Tai įrodymas, kad WADA ir JAV antidopingo agentūra yra korumpuotos“, – „Fancy Bear“ rašė savo svetainėje. Manoma, kad tai buvo atsakas į sistemingo dopingo vartojimo Rusijoje skandalą.[5]
Po to išaiškėjo, kad nemažai garsių atletų vartojo tokius vaistinius preparatus. Tarp jų Rafael Nadal, Mo Farah, Chris Froome, Serena Williams, Venus Williams ir kiti. Pavyzdžiui, JAV gimanstė Simon Biles laimėjusi keturis medalius pastarosiose olimpinėse žaidynėse vartojo vaistus (stimuliantus) dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD), pastarieji didina ištvermę ir budrumą. 2015 m. tokių TVI dėl ADHD sutrikimo buvo išduodama daugiausia JAV iš visų leistinų vaistų. Vaistai (gliukokortikoidai) nuo astmos, kurie gali prailginti treniruočių laiką ir paskatinti raumenų masės augimą, jeigu vartojami didelėmis dozėmis ir anabolinai agentai, kurie gali paskatinti raumenų masės augimą taip pat buvo dažnai naudojami tarp JAV atletų.[6]
Taip pat skaityti
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
