From Wikipedia, the free encyclopedia
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Tarpučių tiltas, dar vadinamas Vilkaviškio gatvės tiltu – automobilių transporto tiltas Marijampolėje, nutiestas per Šešupę, stovintis Vilkaviškio gatvėje, kurios tęsinys – kelias A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas . Jungia Tarpučių gyvenamąjį mikrorajoną su miesto centru.[1] Centro pusėje nuo tilto ant gatvės paklotas grindinys,[2] šalia plyti Poezijos parkas, Rygiškių Jono gimnazijos stadionas.
| Tarpučių tiltas | |
|---|---|
  Tarpučių tiltas | |
| Vieta | Marijampolė, Vilkaviškio g. |
| Kerta | Šešupę |
| Ilgis | 68 m |
| Plotis | ~15 m |
| Pastatytas | 1926 m. |
| Renovuotas | 2020 m. |
| Konstrukcija | Sijinis tiltas (naujoji dalis) |
Šiuolaikiniame tilte šalia sijinių konstrukcijų išlikę tarpukario laikotarpiu suprojektuotų monolitinių nekarpytųjų konstrukcijų elementų.
Marijampolės tiltų istorija tiesiogiai siejasi su Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto Kauno-Kalvarijos atkarpos ir jos atšakos, jungiančios Marijampolę su Rytų Prūsija, tiesimu 1820–1829 m. Tų laikų kelias per Šešupę į Vilkaviškį ėjo šiauriau nuo esamo tilto, už Marijampolės evengelikų liuteronų bažnyčios. Po kurio laiko plentas į Vilkaviškį per Marijampolę buvo nutiestas dabartine trasa. XIX a. antros pusės planuose ir žemėlapiuose jau buvo pažymėta Tarpučių tilto vieta.[1] Jis buvo medinis, per sezoninius potvynius nuolat kėlęs rūpesčių mieto gyventojams, nes buvo apgadinamas arba ir sugriaunamas, reikalavęs nuolatinių remontų.
Gelžbetoninis tiltas per Šešupę kelyje Marijampolė-Kybartai pastatytas 1925–1926 m. vietoje čia stovėjusio medinio tilto. Pasirinktas Kauno inžinieriaus, modernių gelžbetonio konstrukcijų specialisto Prano Markūno projektas. Statinys iškilo trijų tarpatramių (16, 17 ir 16 m), bendro 68 m ilgio. Monolitiniai masyvūs tilto taurai ir ramtai pastatyti ant polių, važiuojamosios dalies plotis 6 m. Trūkstant vietos specialistų, tiltą statė daugiausia užsieniečiai: darbams vadovavo vokiečiai, dailidėmis dirbo rusai, betonuotojais – danai, talkino estai. Vienas lietuvis tvarkė darbo apskaitos tabelius. Pavojingiausius darbus dirbo kaliniai ir kareiviai.[1]
Naujasis tiltas išstovėjo 19 metų. 1944 m. besitraukdama vokiečių kariuomenė jį susprogdino. Po II pasaulinio karo buvo atstatytas senųjų formų tiltas.[3] Tilto perdangą sudarė penkios išilginės nekarpytosios gelžbetoninės sijos, 1,50 m nutolusios viena nuo kitos, važiuojamosios dalies plotis 6 m.
Išaugus eismo intensyvumui, tiltas buvo praplatintas. Prie senojo tilto perdangoje buvusių penkių sijų pristatytoje naujoje dalyje sumontuotos keturios sijos, padėtos ant išplatintų atramų.[3]
2020 m. atliktas kapitalinis tilto remontas.[4][5] Ekspertai buvo nustatę, kad tilto konstrukcijos susidėvėjusios. Darbų metu sutvirtinti prietilčių šlaitai, suremontuotos abejų tilto dalių atramos ir perdangos, įrengtos naujos šalitilčių konstrukcijos. Važiuojamoji dalis išliko tokio pat pločio, su dviem eismo juostomis po 3,5 m. Praplatėjo pėstiesiems ir dviratininkams skirti takai. Bendras tilto plotis tapo beveik 15 m.
