TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas (rus. Президиум Верховного Совета CCCP ar Prezidium Verchovnogo Sovieta SSSR) buvo TSRS valdžios organas.[1] Aukščiausiosios Tarybos prezidiumai buvo ir kiekvienoje sąjunginėje ir autonominėje TSRS respublikoje.
TSRS Aukščiausioji Taryba bendrame dvejų rūmų posėdyje rinkdavo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą.
Prezidiumas buvo renkamas tokios sudėties:
- Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas;
- Pirmininko pirmasis pavaduotojas;
- Penkiolika pirmininko pavaduotojų – po vieną iš kiekvienos sąjunginės respublikos;
- Prezidiumo sekretorius;
- ir 21 prezidiumo narys;
Aukščiausiasis Prezidiumas atlikdavo aukščiausio valdžios organo veiklą Konstitucijos numatytose ribose tarp jo sesijų ir buvo atskaitingas Aukščiausiajai Tarybai už savo veiklą.
Žemesnieji valdžios organai pagal centralizuotos demokratijos (demokratinio centralizmo) principą buvo atskaitingi aukštesniems. Valdžios organai, atskaitingi TSRS Aukščiausiajai Tarybai, tarp jos sesijų atskaitingi TSRS Aukščiausiajam Prezidiumui.
Pagal TSRS Konstituciją, TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumas:
- skyrė TSRS Aukščiausiosios Tarybos rinkimus;
- šaukė TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijas;
- koordinavo TSRS Aukščiausiosios Tarybos rūmų nuolatinių komisijų veiklą;
- kontroliavo, kaip laikomasi TSRS Konstitucijos, ir užtikrino, kad sąjunginių respublikų konstitucijos ir įstatymai atitiktų TSRS Konstituciją ir įstatymus;
- aiškino TSRS įstatymus;
- ratifikavo ir denonsavo TSRS tarptautines sutartis;
- panaikino TSRS Ministrų Tarybos ir sąjunginių respublikų Ministrų Tarybų nutarimus ir potvarkius, jeigu jie neatitikdavo įstatymų;
- nustatydavo karinius laipsnius, diplomatinius rangus ir kitus specialius vardus; suteikdavo aukščiausius karinius laipsnius, diplomatinius rangus ir kitus specialius vardus;
- steigė TSRS ordinus ir medalius; nustatė TSRS garbės vardus; apdovanodavo TSRS ordinais ir medaliais; suteikdavo TSRS garbės vardus;
- suteikdavo TSRS pilietybę, sprendė klausimus dėl TSRS pilietybės atėmimo, dėl prieglobsčio suteikimo;
- priimdavo sąjunginius amnestijos aktus ir teikę malonę;
- skyrė ir atšaukdavo TSRS diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų;
- priimdavo prie jo akredituotų užsienio valstybių diplomatinių atstovų skiriamuosius ir atšaukiamuosius raštus;
- sudarydavo TSRS Gynybos tarybą ir tvirtindavo jos sudėtį, skirdavo ir keisdavo TSRS Ginkluotųjų pajėgų aukščiausiąją vadovybę;
- skelbdavo TSRS gynimo interesais atskirose vietovėse arba visoje šalyje karo stovį;
- skelbdavo visuotinę arba dalinę mobilizaciją;
- laikotarpiu tarp TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijų skelbdavo karo būvį karinio užpuolimo prieš TSRS atveju arba prireikus vykdyti tarptautinius įsipareigojimus pagal bendros gynybos nuo agresijos sutartis;
- vykdė kitus TSRS Konstitucijos ir įstatymų numatytus įgaliojimus. "[2]