Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai), 2004–2008 m. vadinosi Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai), iki 2004 m. – Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – Lietuvos centro dešinės politinė partija, kuriai būdinga liberalioji konservatizmo politika. Partija yra Europos liaudies partijos narė.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai | |
 | |
| Trumpinys | TS–LKD |
|---|---|
| Pirmininkė | Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė |
| Pirmininko pavaduotojai | Laurynas Kasčiūnas Andrius Navickas Paulius Saudargas |
| Vykdomasis sekretorius | Martynas Prievelis |
| Įkūrėjai | Vytautas Landsbergis Gediminas Vagnorius |
| Įkurta | 1993 m. gegužės 1 d. |
| Pirmtakė | Sąjūdis |
| Būstinė | J. Jasinskio g. 17, Vilnius |
| Jaunimo organizacija | Jaunųjų konservatorių lyga |
| Narių skaičius (2022) |  12,819 [1][neveikianti nuoroda] |
| Politinė ideologija |
|
| Politinė pozicija | Centro dešinė[6][7][8] |
| Europos narystė | Europos liaudies partija |
| Europos Parlamento grupė | Europos liaudies partijos grupė |
| Spalvos | Mėlyna turkio (nuo 2020 m.)[9] |
| Seimas | 28 / 141 |
| Europos Parlamentas | 3 / 11 |
| Savivaldybių tarybos | 279 / 1 461 |
| Merai | 5 / 60 |
| Svetainė | |
| https://tsajunga.lt/ | |
_logotipas.png)
Istorija
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
1993–2008 m.
Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) įkurta 1993 m. gegužės 1 d., kaip Sąjūdžio politinės veiklos tęsėja.[11] Dalyvaudama pirmuose rinkimuose 1996 m. partija laimėjo 70 mandatų ir sudarė valdančiąją koaliciją su Lietuvos krikščionių demokratų partija. Tuometinis partijos įkūrėjas ir pirmininkas Vytautas Landsbergis tapo Seimo pirmininku.
1999 m. spalio 23 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukė Laima Andrikienė, Irena Andriukaitienė ir Vidmantas Žiemelis, kurie vėliau įkūrė Tėvynės liaudies partiją, kuri 2001 m. su trimis kitomis dešiniosiomis partijomis susijungė į Lietuvos dešiniųjų sąjungą.
2000 m. liepos 2 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukusio buvusio partijos valdybos pirmininko Gedimino Vagnoriaus ir jo šalininkų iniciatyva įkurta Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga (2004 m. reorganizuota į Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą). Tų pačių metų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose partija patyrė pralaimėjimą ir surinko tik 9 mandatus.
2003 m. lapkričio 8 d. Tėvynės sąjungos ir Lietuvos dešiniųjų sąjungos suvažiavimai pritarė nutarimams dėl partijų jungimosi. 2004 m. vasario 7 d. Tėvynės Sąjungai susijungus su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, ji tapo didžiausia Lietuvoje politine partija.
Nuo 2008 m.
2008 m. vasario 24 d. Lietuvių tautininkų sąjungos ir kovo 11 d. Tėvynės sąjungos suvažiavimai patvirtino Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tų pačių metų gegužės 17 d. partijų suvažiavime Tėvynės sąjunga ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos susijungė į politinę partiją „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“.[12] Naujuosiuose partijos įstatuose įteisintas ir ilgasis pavadinimas „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai)“, kuris atspindi visas Tėvynės sąjungos atstovaujamas idėjines kryptis ir atsižvelgia į anksčiau įvykusį Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku patvirtintas Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, o jo pirmuoju pavaduotoju – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Valentinas Stundys. Tais pačiais metais vykusiuose Seimo rinkimuose partija laimėjo 45 mandatus ir suformavo koaliciją su Tautos prisikėlimo partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu ir Liberalų ir centro sąjunga. 2011 m. dalis frakcijos narių paliko partiją ir atkūrė Tautininkų sąjungą. Likusi Tautininkų frakcijos dalis toliau veikė Tėvynės sąjungos sudėtyje.
2015 m. kovą tuometinis partijos pirmininkas Andrius Kubilius, kuris partijai vadovavo nuo 2003 metų, paskelbė, jog nebesieks būti perrinktas. 2015 m. balandžio 17–25 d. vykusiuose rinkimuose partijos pirmininku tapo Europos Parlamento narys Gabrielius Landsbergis, partijos įkūrėjo anūkas. 2021 m. rugsėjo 26 d. XXV TS-LKD suvažiavime, G. Landsbergiui lankantis JAV, jis patvirtintas antrajai ir paskutinei kadencijai (balsavimas per suvažiavimą nerengtas, kiti 15 partijos skyrių iškeltų kandidatų atsisakė dalyvauti pirmininko rinkimuose ir parėmė G. Landsbergio kandidatūrą).[13]
2016 m. Seimo rinkimų pirmame ture partija surinko 21,66 % dalyvavusių rinkėjų balsų ir užėmė pirmą vietą bei gavo 20 mandatų.[14] Į antrąjį turą pateko 42 partijos nariai.[15] Antrame ture partija nusileido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, laimėjo 11 mandatų ir iš viso rinkimuose gavo 31 mandatą, taip likdami didžiausia opozicine jėga.
2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Tėvynės sąjungos sąrašą vedė Ingrida Šimonytė, laimėjusi savo vienmandatę apygardą pirmame ture. Partija pirmame ture surinko 24,82 % balsų, užėmė pirmąją vietą ir gavo 24 mandatus. Į antrąjį turą pateko 36 kandidatai. Antrame ture partija laimėjo 26 mandatus ir kartu su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu bei Laisvės partija suformavo valdančiąją daugumą.
Struktūra
Vadovybė
Pagal 2018 m. priimtus įstatus, aukščiausias partijos valdymo organas buvo Suvažiavimas (šaukiamas kasmet, susidedantis iš Tarybos narių, jos renkamų pareigūnų bei skyrių deleguotų narių), tarp suvažiavimų – Taryba (susidedanti iš Prezidiumo narių, Suvažiavime išrinktų narių, Politikos komiteto narių, Suvažiavimo renkamų pareigūnų, skyrių ir skyrių sueigų pirmininkų, bandruomenių pirmininkų, partijos narių – savivaldybių merų, Seimo, Europos parlamento, Vyriausybės narių, Kovo 11 d. akto signatarų).[16] Pagal jį, partijai vadovavo partijos pirmininkas, renkamas 4 metų kadencijai visų partijos narių.[16] Įstatuose iš neregioninių valdymo organų taip pat minimi Prezidiumas (į kurį įėjo pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, garbės pirmininkas, suvažiavime išrinkti nariai, frakcijų pirmininkai, vykdomasis sekretorius, Priežiūros komiteto bei Politikos komiteto pirmininkai, frakcijos Seime seniūnas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas (jei jie – partijos nariai), regionų koordinacinių tarybų atstovai), Priežiūros komitetas, Politikos komitetas, Sekretoriatas (vadovaujamas vykdomojo sekretoriaus, kurį skiria ir atleidžia Taryba pirmininko teikimu).[16]
Skyriai
Tėvynės Sąjunga turi savo skyrius visose savivaldybėse. Didžiausi Lietuvos miestai Vilnius ir Kaunas turi atitinkamai po 11 ir 8 skyrius, todėl veiklą juose koordinuoja Skyrių sueigos. Vilniuje sueigai vadovauja Valdas Benkunskas, Kaune – Paulius Lukševičius.
Iki susijungimo su krikščionimis demokratais Tėvynės Sąjungoje buvo virš 14 000 narių, prie kurių prisijungė dar apie 4500 krikščionių demokratų.[12]
Frakcijos
Tėvynės sąjungoje veikia 3 frakcijos: Politinių kalinių ir tremtinių, Krikščioniškųjų demokratų ir Tautininkų.
Krikščioniškųjų demokratų frakcijos steigimo deklaracija buvo priimta 2003 m. gegužės 25 d. vykusiame Tėvynės sąjungos VI suvažiavime. Frakcija sukurta siekiant išryškinti Tėvynės sąjungos krikščionišką matmenį. Jos steigiamoji konferencija įvyko 2003 m. rugsėjo 27 d. Frakcija siekia stiprinti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą demokratiją, skatinti krikščioniškos demokratijos idėjų sklaidą Lietuvoje bei siekti stipresnės jų išraiškos TS politinėje veikloje, skleisti krikščioniško socialinio mokymo nuostatas visuomenėje, supažindinti su Europos liaudies partijos principais ir veikla, bei tęsti Lietuvos krikščioniškos demokratijos tradicijas.
Politinių kalinių ir tremtinių frakcija įsteigta 2007 m. vasario 7 d. Politinių kalinių ir tremtinių konferencijoje. Tai – Tėvynės Sąjungos struktūrinis padalinys, vienijantis ir atstovaujantis TS narius – buvusius pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius bei kitus TS narius, puoselėjančius tautines ir krikščioniškąsias vertybes. Ypatingai svarbiu uždaviniu frakcija laiko sovietinės okupacijos ir komunizmo genocido pasekmių įveikimą, istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijoms atskleidimą, tautos kovos su okupantais už nepriklausomybę atminimo įamžinimą. Pirmuoju Frakcijos pirmininku išrinktas dr. Povilas Jakučionis, 2007 m. spalio 27 d. Frakcijos konferencijoje pirmininke išrinkta V. V. Margevičienė.
Jaunimo organizacijos
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų įstatuose (140 str.) nustatyta, kad TS-LKD pagal atskiras sutartis bendradarbiauja su trimis jaunimo organizacijomis: Jaunųjų konservatorių lyga, Jaunaisias krikščionimis demokratais bei Jaunųjų tautininkų organizacija.
Simboliai
Tėvynės sąjunga turi kelis simbolius – emblemas su į Rytus skrendančia kregždute, Gediminaičių stulpais, frakcijų emblemas.
Himnas – Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos. Dainą „Žemėj Lietuvos“ 1988 m. sukūrė Kęstutis Vasiliauskas. 1993 m., per pirmąjį partijos suvažiavimą, Tėvynės sąjunga dainą paskelbė savo himnu. Autoriui nesutikus pakeisti kūrinio žodžius, buvo paprašyta tai padaryti poetą Sigitą Gedą.[17][18]
Pirmininkai
| Nº | Pirmininkas | Laikotarpis | ||
|---|---|---|---|---|
| Nuo | Iki | |||
| 1 |  |
Vytautas Landsbergis | 1993 m. gegužės 1 d. | 2003 m. gegužės 24 d. |
| 2 | .jpg) |
Andrius Kubilius | 2003 m. gegužės 24 d.[19] | 2015 m. gegužės 9 d. |
| 3 |  |
Gabrielius Landsbergis | 2015 m. gegužės 9 d.[20] | 2024 m. spalio 28 d. |
| 4 | .jpg) |
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
(laikinai) |
2024 m. spalio 28 d.[21] | dabar |
Rinkimai
Seimas
| Rinkimai | Pirmininkas (sąrašo lyderis) | Balsai | %[a] | Vietos | +/– |
|---|---|---|---|---|---|
| 1996 | Vytautas Landsbergis | 409,585 | 31,3 (#1) | 70 / 141 |
70 |
| 2000 | Vytautas Landsbergis | 126,850 | 8,6 (#5) | 9 / 141 |
 61 |
| 2004 | Andrius Kubilius | 176,409 | 14,8 (#2) | 25 / 141 |
16 |
| 2008 | Andrius Kubilius | 243,823 | 19,7 (#1) | 45 / 141 |
20 |
| 2012 | Andrius Kubilius | 206,590 | 15,0 (#2) | 33 / 141 |
12 |
| 2016 | Gabrielius Landsbergis | 276,275 | 22,63 (#2) | 31 / 141 |
2 |
| 2020 | Gabrielius Landsbergis (Ingrida Šimonytė) | 292,124 | 25,77 (#1) | 50 / 141 |
19 |
| 2024 | Gabrielius Landsbergis | 224,026 | 18,00 (#2) | 28 / 141 |
22 |
Prezidento rinkimai
| Rinkimai | Palaikomas kandidatas | Balsai | %[a] | ||
|---|---|---|---|---|---|
| I turas | II turas | I turas | II turas | ||
| 1993 | Stasys Lozoraitis | 767,437 | 38,1 (#2) | ||
| 1997–1998 | Vytautas Landsbergis | 294,881 | 15,92 (#3) | ||
| 2002 | Valdas Adamkus | 514,154 | 643,870 | 35,53 (#1) | 45,29 (#2) |
| 2004 | Petras Auštrevičius | 240,413 | 19,30 (#3) | ||
| 2009 | Dalia Grybauskaitė | 950,407 | 69,09 (#1) | ||
| 2014 | Dalia Grybauskaitė | 612,485 | 701,999 | 45,92 (#1) | 57,90 (#1) |
| 2019 | Ingrida Šimonytė | 446,719 | 443,394 | 31,31 (#1) | 33,04 (#2) |
| 2024 | Ingrida Šimonytė | 288,774 | 291,054 | 20,05 (#2) | 24,34 (#2) |
Savivaldybių tarybos
|
Merai
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas
Politikai
Seimas
Partija laimėjo 2020 m. Seimo rinkimus ir juose gavo 50 mandatų, taip Seime sudarydami didžiausią frakciją. Seniūne išrinkta Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
- Vilija Aleknaitė Abramikienė
- Laima Liucija Andrikienė
- Arvydas Anušauskas
- Dalia Asanavičiūtė
- Audronius Ažubalis
- Kristijonas Bartoševičius
- Agnė Bilotaitė
- Antanas Čepononis
- Justas Džiugelis
- Aistė Gedvilienė
- Jonas Gudauskas
- Irena Haase
- Sergejus Jovaiša
- Vytautas Juozapaitis
- Laurynas Kasčiūnas
- Vytautas Kernagis
- Dainius Kreivys
- Andrius Kupčinskas
- Paulė Kuzmickienė
- Gabrielius Landsbergis
- Mindaugas Lingė
- Mykolas Majauskas
- Matas Maldeikis
- Kęstutis Masiulis
- Bronislovas Matelis
- Antanas Matulas
- Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
- Andrius Navickas
- Monika Navickienė
- Žygimantas Pavilionis
- Audrius Petrošius
- Liuda Pociūnienė
- Arvydas Pocius
- Edmundas Pupinis
- Valdas Rakutis
- Jurgis Razma
- Paulius Saudargas
- Jurgita Sejonienė
- Gintarė Skaistė
- Mindaugas Skritulskas
- Linas Slušnys
- Kazys Starkevičius
- Algis Strelčiūnas
- Stasys Šedbaras
- Ingrida Šimonytė
- Jurgita Šiugždinienė
- Justinas Urbanavičius
- Arūnas Valinskas
- Andrius Vyšniauskas
- Emanuelis Zingeris
- Laimą Liuciją Andrikienę, kuri Seimo buvo paskirta Europos Audito Rūmų nare, pakeitė Angelė Jakavonytė.
- Mykolas Majauskas dėl nesutarimų partijos viduje pasitraukė iš frakcijos (frakcija sumažėjo iki 49 narių)
Europos Parlamentas
2019 m. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose partija užėmė pirmąją vietą ir laimėjo tris mandatus. Visi išrinkti nariai priklauso Europos Liaudies partijai.
Merai
Pastabos
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
