Tėtušio Tangi portretas

Tėtušio Tangi portretas – grupė paveikslų tuo pačiu pavadinimu, kuriuos nutapė olandų dailininkas postimpresionistas Vincentas van Gogas (1853−1890) gyvendamas Paryžiuje 1886−1888 m. laikotarpyje.

Žiuljenas Fransua Tangi (Julien François Tanguy, 1825−1894) buvo dailės reikmenų pardavėjas, įsikūręs Klozel gatvėje Paryžiuje. Mainais už dažus, drobes ir kitką jis priimdavo nepasiturinčių dailininkų kūrinius užstatu ir juos eksponuodavo savo krautuvėlėje. Draugų jis buvo pramintas „tėtušiu“. Pasak E. Bernaro, Tangi buvo vienas iš keleto tų, kurie atvyko iš Paryžiaus į Van Gogo laidotuves po jo savižudybės į Overo kaimą prie Uazos.^[1] Vincentas van Gogas aukštai vertino jo draugystę ir nutapė tris Tangi portretus, kurie vaizdžiai iliustruoja Vincento stilistikos keitimąsi jo gyvenimo Paryžiuje metu. Vėliausias ir geriausiu laikomas portretas yra Rodeno muziejuje Paryžiuje. Jame Tangi pavaizduotas frontalia ir statiška poza, sėdintis ant kėdės, susidėjęs rankas ant pilvo ir paskendęs savo mintyse. Dailininkas portrete išreiškia Tangi gerumą ir kuklumą. Portrete Tangi supa daug spalvotų japoniškų estampų, kuriuos aukštai vertino Vincentas ir jo brolis Teo. Šis elementas portrete yra tiktai Vincento van Gogo išmonė, pats Tangi japoniškais estampais neprekiavo, nei juos kolekcionavo.^[2] Kūrinyje Vincentas naudojo techniką, būdingą neoimpresionizmui − kontrastuojančias papildomas spalvas, plokštuminį vaizdavimą ir aiškiai pozicionuotus potėpius. Po Tangi mirties paveikslą 1894 m. įsigijo skulptorius Ogiustas Rodenas.