Svahiliai

Svahiliai (savivardis: waswahili) – Afrikos tauta, istoriškai gyvenanti Svahilių krante (Rytų Afrikos pakrantėje). Jie kalba svahilių kalba, kuri priklauso bantų kalboms.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Waswahili
Gyventojų skaičius	1 328 000
Populiacija šalyse	Tanzanija, Kenija, Mozambikas, Komorai
Kalba (-os)	svahilių, anglų, portugalų, prancūzų,
Religijos	islamas
Giminingos etninės grupės	mdžikendai, makondžiai

Apibrėžimas

Svahiliai susiformavo maišantis vietos juodaodžiams bantams su atvykėliais arabais ir persais. Taip susiformavo savita mišri kalba, kultūra ir rasė, kurie ir apibrėžia svahilį. Taip pat svahiliais gali būti vadinamos jų civilizacijos įtaką patyrusios tautos, kurios neretai perimdavo ir kalbą, bet turi skirtingą tapatybę. Tokių svahilių suskaičiuojama apie 5-10 mln.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Svahilių civilizacija.

Svahiliai – viena ikikolonijinės Afrikos tautų, sukūrusių aukšto lygio civilizaciją. Joje kūrybiškai maišėsi vietinė afrikinė kultūra su azijinėmis islamu paremtomis arabų, persų kultūromis. Tad svahiliai, kaip atskira kultūrinė ir kalbinė grupė ėmė formuotis VII–VIII a., o jų gyvenamos vietos buvo vadinamos Svahilių krantu ar Zandžu.

X–XV a. buvo svahilių klestėjimas, kuomet visoje pakrantėje kūrėsi miestai valstybės, dalyvavę intensyvioje prekyboje su kitomis Indijos vandenyno tautomis: Lamu, Mombasa, Pemba, Kilva, Mozambikas, Sofala ir kt. Tuo metu ilgame ruože formavosi jų etniniai pogrupiai ir dialektai.

XVI–XVII a. svahilių miestus nukariavo portugalai, kurie neįtvirtino aktyvios administracijos, tik sunaikino įsitvirtinusius prekybinius tinklus ir nulėmė svahilių kultūros ir ekonomikos stagnaciją.

Antrasis svahilių atgimimas prasidėjo XVII a. II pusėje, kai didelę dalį jų istorinio regiono užvaldė islamiška Omano imperija, paskatinusi musulmoniškos svahilių kultūros atgimimą. Tuo metu buvo sukurti brandūs literatūros kūriniai, pastatyta daug miestų. XIX a. didžiąją dalį svahilių teritorijų užvaldė Zanzibaro sultonatas. Jam plečiant hegemoniją į žemyno gilumą, svahilių kalba tapo lingua franca milžiniškame Rytų Afrikos regione iki pat Kongo džiunglių. Šiuo metu šia kalba šneka daugiau nei 50 mln. žmonių.

XIX a. II pusėje svahilių gyvenamas teritorijas užvaldė kolonijinės valstybės: Britų imperija, Vokietija, Prancūzija. Iš šių kolonijinių valdų XX a. II pusėje gimė Afrikos valstybės.

Etniniai pogrupiai ir dialektai

Svahilių kranto valstybės

Dėl didelio gyvenamo arealo svahiliai dalinami į daugybę pogrupių, kuriuos apibrėžia saviti dialektai. Neretai dėl politinių priežasčių tie pogrupiai ir dialektai yra traktuojami kaip atskiros tautos ir kalbos:

• Chimwiini – šiauriausias dialektas, kurio šnekama Somalyje (ties Barava). Dauguma šios etninės grupės atstovų šiuo metu yra pabėgėliai Kenijoje.
• Kitikuu (Kigunya, Kibajuni) – juo šnekama ties Somalio ir Kenijos siena ir Lamu salyno šiaurėje.
• Kiamu – juo šnekama Lamu salyne.
• Kimvita, Kingare, Chijomvu – jais šnekama regione, kuriame yra Mombasa. Vienas svarbesnių dialektų. Mvitai – viena svarbesnių etninių grupių.
• Chichifundi, Kivumba – jais šnekama pietinėje Kenijos pakrantėje.
• Kipemba – juo šnekama Pembos saloje.
• Kiunguja – juo šnekama Zanzibaro saloje. Tai – svarbiausias svahilių dialektas, kuris laikomas standartiniu.
• Kitumbatu, Kimakunduchi – dialektai, kuriais šnekama kitose Zanzibaro vietose.
• Kimrima – šnekama žemyninėje Tanzanijos pakrantėje ties Pangani, Vanga, Dar es Salamu, Mafija.
• Kimgao – išnykęs pogrupis ir dialektas, kuriuo šnekėta Kilvoje ir piečiau.
• Shimasiwa – juo šneka Komorų svahilių kilmės gyventojai. Ethnologue laikoma keturiomis atskiromis kalbomis: shingazidja, shinwzani, shimwali ir shimaore.
• Kimakwe – juo šnekama Tanzanijos ir Mozambiko pasienyje. Ethnologue laikoma atskira kalba.
• Kimwani – juo šnekama Kerimba salose ir šiaurinėje Mozambiko pakrantėje. Ethnologue laikoma atskira kalba.

Kultūra

Svahiliai turi labai turtingą kultūrą, kuri reiškiasi savitomis literatūros, architektūros, mitybos, aprangos tradicijomis.

Svahilių aprangai padarė įtaką arabų tradicijos. Vyrai dėvi siuvinėtą palaidinę dašiki ir kelnes arba specialų sijoną kikou. Moterys dažniausiai vilki nesiūtą apdarą iš dviejų medžiagos gabalų. Tie gabalai, atsižvelgiant į marginimo techniką, gali būti vadinami kanga arba kitenge.

Svahilių virtuvė paveikta afrikiečių, arabų ir indų tradicijų. Čia vartojama daug kokosų pieno, bananų, tokios daržovės kaip špinatai, okra. Taip pat skaninama daugybe vietinių pagardų: gvazdikėliais, kardamonu, pipirais ir pan. Vienas svarbiausių baltymų šaltinių yra žuvis, o vištiena ir ožkiena valgoma švenčių proga.

Nuorodos

Vikiteka: Svahiliai – vaizdinė ir garsinė medžiaga