Svėdasų valsčius

55.68°š. pl. 25.37°r. ilg. / 55.68; 25.37

Svėdasų valsčius
Laikotarpis: 1811 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Svėdasai
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Ukmergės apskritis (1861–1915)
Lietuva
	Rokiškio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Rokiškio apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Rokiškio apskritis (1944–1946) Kupiškio apskritis (1946–1950)

Svėdasų valsčius (rus. Свядоская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Svėdasai.

Istorija

Valsčius įkurtas 1811 m. pabaigoje, carmečiu priklausė Kauno gubernijai.^[1] 1905–1906 m. priklausė Kamajų respublikai. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Anykščių rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		4948	475 kiemai [2]	9 seniūnijos	49
1923 m.[3]	162	5977	1168
1932 m.	136	5985		8 seniūnijos [4]
1949-01-01 (išsamiau)	158			8 apylinkės [5]

Vadovai

• Juozas Striukas, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[7]	Apylinkė, 1949 m.[8]
Auleliai	Aulelių seniūnija	Aulelių apylinkė
Bajorai	Bajorų seniūnija	Bajorų apylinkė
Butėnai	Butėnų seniūnija	Butėnų apylinkė
Daujočiai	Daujočių seniūnija	Daujočių apylinkė
Kunigiškiai I	Kunigiškių seniūnija	Kunigiškių apylinkė
Netikiškiai	Netikiškių seniūnija	Netikiškių apylinkė
Sliepšiškis	Sliepsiškio seniūnija	Sliepšiškio apylinkė
Svėdasai	Svėdasų seniūnija	Svėdasų apylinkė
Iš viso:	8 seniūnijos	8 apylinkės

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1866	Mieliūnai	Jonas Dobkevičius, ekonomistas, politikas	1934
1893	Galvydžiai	Jonas Motiejūnas-Valevičius, karininkas	1959
1899	Šlapiašilis	Aleksandras Kutkus, dainininkas	1969
1903	Narbūčiai	Vladas Bublys, agronomas	1985
1934	Vaitekūnai	Gvidas Kazlauskas, inžinierius mechanikas
1944	Kraštai	Dalia Dilytė, literatūrologė
1948	Netikiškiai	Osvaldas Janonis, bibliografas, pedagogas

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 661–669 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 63
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 664 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 669 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 65–66