Stalininis ampyras

Stalininis ampyras arba tarybinis monumentalusis klasicizmas – XX a. trečiame-penktame dešimtmečiuose Tarybų Sąjungos architektūroje, monumentaliajame ir taikomajame mene vyravusi kryptis, pakeitusi iki tol buvusį racionalizmą ir konstruktyvizmą. Suklestėjo Stalino valdymo, ypač pokario metais, kuomet paplito ir Rytų Europos šalyse.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pagrindinis įėjimas į LŪPP Maskvoje

Skiriamieji stiliaus bruožai

• ansamblinė gatvių ir aikščių statyba
• architektūros, skulptūros ir dailės sintezė
• tradicinio klasicizmo tobulinimas
• architektūrinės tvarkos naudojimas
• bareljefai su heraldinėmis kompozicijomis ir darbininkų vaizdavimas
• marmuro, bronzos, retų medienos rūšių ir lipdinių naudojimas apipavidalinant interjerus.

Ryškiausi pavyzdžiai

Stilius susiformavo projektuojant taip ir nepastatytus Tarybų rūmus Maskvoje, tarybinius paviljonus pasaulinėms parodoms Paryžiuje (1937 m.) ir Niujorke (1939 m.). Ypač suklestėjo atstatant karo sugriautus TSRS miestus. Ryškiausi pavyzdžiai – septynių aukštuminių pastatų grupė Maskvoje (tame tarpe Maskvos universiteto centriniai rūmai), Liaudies ūkio pasiekimo parodos (LŪPP) Maskvoje paviljonų kompleksas, Maskvos metro stotys, Nepriklausomybės projektas Minske, Latvijos mokslų akademijos pastatas Rygoje, Kultūros ir mokslo rūmai Varšuvoje.

Žymiausi kūrėjai

• Aleksejus Duškinas
• Borisas Jofanas
• Michailas Minkus
• Levas Rudnevas
• Dmitrijus Čečiulinas
• Aleksejus Ščiusevas.

Stalininis ampyras architektūroje

• 
  Tarybų rūmai Sankt Peterburge
• 
  Minsko geležinkelio stoties aikštė
• 
  TSRS ambasada Helsinkyje
• 
  Kultūros ir mokslo rūmai Varšuvoje
• 
  Tarybinės Armijos teatras Maskvoje
• 
  Metro stotis Sankt Peterburge
• 
  LTSR Ministrų tarybos (dabar-URM) pastatas Vilniuje
• 
  Maskvos universitetas

Stalininis ampyras Lietuvoje

1947–1952 m. buvo parengtas generalinis Vilniaus plėtros planas, suformuotas naujas miesto centras, jame pastatyti ryškūs šios krypties architektūriniai akcentai: Geležinkelio stoties pastatas, skulptūromis papuoštas Černiachovskio tiltas, Lenino aikštė, Mokslininkų namai, Profsąjungų kultūros rūmai, Ministrų tarybos rūmai. Visų planų nebuvo spėta įgyvendinti.