Skramasaksas

Skramasaksas (angl. scramasax) – europinis geležtinis ginklas, tarpinis tarp peilio ir kalavijo. Tai stambus vienašmenis peilis (kartais jų bukasis kraštas prie smaigalio irgi gali būti su ašmenimis). Geležtė dažnai būdavo simetriška, plokščia (be ją sutvirtinančių griovelių ir briaunų). Ilgis įvairus, ilgiausi buvo iki 90 cm ilgio.

Korodavę skramasaksai muziejuje

Korodavusi seno skramasakso geležtė ir pagal ją rekonstruotas skramsaksas

Pavadinime saks kilęs iš vok. sahs 'peilis; geležtė'. Saksonai, kurie masiškai naudojo šį ginklą, pavadinti jo pavadinimu. Skramasaksus naudojo langobardai ir, manoma, kitos germanų gentys.

Vikingai skyrė vienašmenius kalavijus saksus (sax) ir skramasaksus (scramasax).

Skramasaksai buvo grubesni, jų geležtės paprastesnės, jie neturėjo kryžmės, todėl buvo pigesni už kalavijus. Juos ankstyvaisiais viduramžiais naudojo tie, kurie neįpirkdavo kalavijo. Tačiau anglų lankininkai skramasaksus naudojo kaip atsarginį ginklą iki 1450 m. Skramasaksai buvo visai efektyvūs prieš nešarvuotus priešininkus.

Skramasaksus naudojo ir kaip įrankius, jie yra europinis mačetės analogas. Valstiečiai tuos pačius skramasaksus naudojo kaip didelius peilius miške ar ūkyje (kirsti žabams, krūmams, skaldyti prakuroms ir panašiai), mažesnius naudojo kaip virtuvinius peilius. Prireikus juos naudojo kaip savigynos ginklus, mobilizuotiems į pėstininkus valstiečiams jie tapdavo ginklais.

Falčionas, palyginus su skramasaksu, yra jau labiau kalavijas, nes turi stambią kryžmę, kuri peiliams nėra būdinga.

Nuorodos

• Galerija, kurioje parodytos šiuolaikinės skramasaksų kopijos Archyvuota kopija 2007-01-10 iš Wayback Machine projekto.
• Šiuolaikinė skramasakso (seax) kopija

Vikiteka: Skramasaksas – vaizdinė ir garsinė medžiaga