Sarandė

Sarandė (arba Saranda) – miestas vakarinėje Albanijos dalyje, prie Jonijos jūros, netoli kaimyninės Graikijos sienos; apygardos centras. Miestas apie 300 km nutolęs nuo šalies sostinės Tiranos ir 20 km nuo antikinio Butrinčio miesto griuvėsių.

Sarandė alb. Sarandë
Sarandė 39°52′0″ š. pl. 20°00′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Albanija
Apskritis	Vliorės apskritis
Apygarda	Sarandės apygarda
Gyventojų (2011)	20 277
Altitudė	75 m
Vikiteka	Sarandė
Kirčiavimas	Sarándė

Dauguma gyventojų albanai. Mieste ir jo apylinkėse gyvena arumunų, mieste egzistuoja nemaža etninių graikų bendruomenė (apie 30 %), dėl kurios miestas yra vienas iš svarbiausių graikų etninės mažumos kultūros centrų Albanijoje. Miesto gyventojų daugumą sudaro stačiatikiai ortodoksai.

Sarandė ir jos apylinkės yra svarbiausias Albanijos turizmo traukos centras. Apylinkėse gausu nepaliestų paplūdimių, vaizdingų vietovių. Netoli šio kurorto yra UNESCO saugomi išlikę senovės graikų įkurto miesto – Butrinčio – griuvėsiai. Reguliariai kursuoja keltai į kaimyninės Grakijos Korfu salą.

Istorija

Sarandė senovės žemėlapyje

Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos senųjų šių vietų gyventojų – ilyrų genčių. Saranda, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių (Graikijos, Makedonijos, Romos), kurių kultūra ir gyvensena labai paveikė vietos gyventojus bei jų kultūrą, sudėtyje.

Miestas, manoma, yra įkurtas Bizantijos imperijos valdymo laikais. Dabartinis miesto pavadinimas yra graikiškos kilmės, kildinamas iš dviejų graikų kalbos žodžių – „agii saranda“, reiškiančių „keturiasdešimt šventųjų“. Miestas buvo pavadintas keturiasdešimt IV a. Sebastėjos kankinių, kurių atminimas graikų ortodoksų bažnyčios minimas nuo pat ankstyvųjų Bizantijos imperijos laikų, garbei. Viduriniais amžiais miestas taip pat priklausė Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, Epyro despotijai, kol XV a. Sarandė atiteko Osmanų imperijai.

Šis miestas atiteko Albanijai jos nepriklausomybės paskelbimo metais (1912 m.). Tačiau dėl gausios graikų bendruomenės, istorinio sąryšio su Graikija ir didelio krikščionių ortodoksų gyventojų skaičiaus mieste ir jo apylinkėse, miesto priklausomybė buvo ilgai ginčijama Graikijos Respublikos, siekdama šį miestą ir likusią pietų Albanijos teritoriją prisijungti prie savo teritorijos. Galiausiai, 1914 m. Korfu sutartimi buvo nuspręsta šį miestą, kaip ir likusią teritoriją, palikti Albanijos valdžioje, įpareigojant Albanijos vyriausybę pietų Albanijai (Šiaurės Epyrui) suteikti plačią autonomiją, tačiau ji taip ir nebuvo suteikta.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., miestas buvo užimtas Italijos kariuomenės. Prasidėjus II pasauliniam karui, 1940 m., Italijos – Graikijos karo metu, miestas buvo užimtas Graikijos kariuomenės, kurią 1941 m. su Vokietijos kariuomenės pagalba išstūmė ir miestą okupavo Italijos kariuomenė. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės Vokietijos, kol, galiausiai, 1944 m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų partizanų.

II pasaulinio karo metu, miestui priklausant Italijos administracijai, Musolinio dukros garbei miestas buvo pavadintas Porto Edda.

1990 m., šaliai pasukus rinkos ekonomikos keliu ir dėl to pablogėjus ekonominei situacijai, nemažai gyventojų, ypač etninių graikų, emigravo į kaimyninę Graikiją.

Architektūra ir archeologija

Sarandės architektūra

Sarandės apylinkėse gausu architektūrinių paminklų: antikinių griuvėsių, Bizantijos laikotarpio bažnyčių, tvirtovė, Osmanų imperijos laikų statinių, mečečių. Netoli šio kurorto yra UNESCO saugomi išlikę senovės graikų įkurto miesto – Butrinčio – griuvėsiai.

Komunizmo laikais pastatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų, viešbučių. Dabartiniais laikais, pagerėjus ekonominei būklei ir suintensyvėjus pastangoms atgaivinti turizmo pramonę, pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų, viešbučių, vilų.

Sportas

• KF Butrinti – futbolo klubas;
• Sarandės („Butrinčio“) stadionas).

Šaltiniai

• Le false sovrastampe di SANTI40, Anmerkungen zur Postgeschichte von Saranda (ital.) Archyvuota kopija 2007-10-07 iš Wayback Machine projekto.
• Saranda – zdjęcia^{[neveikianti nuoroda]}
• Dienes Tibor: Albánia. Útikönyv. Budapest: Hibernia. 2005. ISBN 963-86467-1-3