San Andreaso lūžis

San Andreaso lūžis (angl. San Andreas Fault) yra tektoninis lūžis JAV, Kalifornijos valstijoje. Jo ilgis, įvairių šaltinių duomenimis, ~1100-1287 km.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

San Andreaso lūžis

San Andreaso lūžis susiformavo konservatyviajame tektoninių plokščių pakraštyje: ties juo Ramiojo vandenyno plokštė slysta palei Šiaurės Amerikos plokštę šiaurės kryptimi, o Chuano de Fukos plokštė nyra po Šiaurės Amerikos plokšte.

Lūžio struktūra

San Andreaso lūžį sudaro trys segmentai:

• pietinis (vadinamasis Mohavio) segmentas, kuriame susidaro daug žemės drebėjimo židinių;
• vidurinysis (centrinis) segmentas, kuris pasižymi tuo, kad plokščių pakraščiai vienas kito atžvilgiu slenka sklandžiai, nesukeldami staigių seisminių judesių;
• šiaurinis segmentas, kuriame yra trijų tektoninių plokščių jungtis (Ramiojo vandenyno, Šiaurės Amerikos ir Chuano de Fukos plokštės), formuojanti seismiškai labai aktyvią zoną.

Didieji žemės drebėjimai

Istoriniu laikotarpiu San Andreas lūžio zonoje kilo keturi stiprūs žemės drebėjimai:

• 1857 m. – vidurio ir pietų Kalifornijoje (~8 magnitudės);
• 1906 m. – didysis San Francisko žemės drebėjimas (~7,8 magnitudės). Epicentras buvo arti San Francisko miesto. Drebėjimo metu ir jo sukeltuose gaisruose žuvo ~3000 žmonių;
• 1989 m. – šalia Santa Kruso miesto (~7,1 magnitudės),
• 2004 m. rugsėjo 28 d. – ~6,0 magnitudės.

Įvairenybės

Populiarus mitas, kad Kalifornijos pusiasalis gali atitrūkti nuo kontinento ir nugrimzti į vandenyno dugną (ši tema panaudota netgi kinematografijoje, būtent, filme „Supermenas“, kai piktasis herojus susprogdina branduolinį užtaisą, ir pusiasalis ima slinkti į vandenyną). Iš tikrųjų taip nutikti negali, nes San Andreas lūžis yra ne konstruktyvusis pakraštys, t. y. tektoninės plokštės ne tolsta viena nuo kitos, o slysta viena kitos atžvilgiu.

Vikiteka: San Andreaso lūžis – vaizdinė ir garsinė medžiaga