Samnitai

Samnitai – senovinė italikų tauta, kalbėjusi oskų grupės kalba. Pradžioje gyveno Samnijuje – Vidurinės Italijos kalnuose į pietus nuo Lacijaus, Kampanijos ir Apulijos pasienyje.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Samnitai sudarė genčių sąjungą, kuri vadinosi Samnitų federacija. Federaciją sudarė mažiausiai keturios gentys:

• pentrai (Pentri) – svarbiausia gentis, kurios sostinė buvo Bovianum.
• karacenai (Caraceni). Jų pagrindiniai miestai buvo Kliuvijė (Cluviae; dabar tai Kasolis (Casoli)) ir Juvanas (Juvanum; iš jo liko tik griuvėsiai).
• kaudinai (Caudini). Jų sostinė buvo Kaudijus (Caudium; dabar tai Montesarchio).
• hirpinai (Hirpini, oskų kalba šis žodis reiškė 'vilkas')). Jų sostinė buvo Beneventas.
  • frentanai (Frentani). Manoma, kad jie prisijungė prie hirpinų. Frentanų sostinė buvo Larinas (Larinum; dabar vadinamas Larino).

Visos genčių sąjungos sostinė buvo Bovianum miestas. Trumpą laiko tarpą tarp IV ir III a.p.m.e. sostinė buvo Akvilonija (Aquilonia), kurią 293 m. pr. m. e. sunaikino romėnai ir kuri dabar taip ir vadinasi Akvilonija (Avelino provincijoje Kampanijoje).

Nusilpus etruskams samnitai Italijos pietuose užsigrobė plačias žemes. Didžiąją dalį savo istorijos samnitai gyveno neturėdami jūros pakrantės, bet vėliau trumpą laiko tarpą jie turėjo žemių abiejose Italijos pakrantėse.
423 m. pr. m. e. samnitai užpuolė etruskų koloniją Kapują, 421 m. pr. m. e. – graikų miestą Kumus. Su Didžiosios Graikijos miestais ryšius palaikę samnitai elinizavosi.
Vėliau samnitai susidūrė su Roma. Samnitai 354 m. pr. m. e. kaip tauta paminėti sutartyje su romėnais. Pagal šią sutartį romėnai ir samnitai pripažino turintys sieną pagal Lirio (Liri) upę. Netrukus po to kilo Samnitų karai (343–290 m. pr. m. e.), ir samnitai 321 m. pr. m. e. laimėjo svarbų mūšį prieš romėnų kariuomenę. Samnitų valstybė pasiekė viršūnę 316 m. pr. m. e., kai padidino savo teritoriją romėnų sąskaita. 290 m. pr. m. e. romėnai įveikė samnitų galią, ir samnitai buvo priversti paklusti romėnams.
Samnitai buvo paskutinė grupė, besipriešinusi romėnams 91–88 m. pr. m. e. Sąjungininkų kare. 82 m. pr. m. e. Romos diktatoriaus Liucijaus Kornelijaus Sulos paliepimu samnitai buvo išžudyti, o kas liko gyvi – išvaikyti. Samnitų pralaimėjimas buvo toks smarkus, kad tuo metu rašė, jog „Samnijaus miestai tapo kaimais, o kai kurie visiškai išnyko“.

Teodoras Momzenas samnitų kilmę siejo su umbrais.