From Wikipedia, the free encyclopedia
Sėjomaina – periodinė žemės ūkio augalų auginimo (bei pūdymo laikymo) kaita pastoviais laukais suskirstytoje ariamojoje žemėje. Laikas, per kurį augalai pereina visus sėjomainos laukus, vadinamas rotacija. Rotacijos narių sueiliavimo tvarka vadinasi sėjomainos schema.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kiekviena sėjomaina turi atitikti ekonominius, agrotechnikos ir žemėtvarkos reikalavimus. Pasėlių struktūra turi būti pritaikyta pagal ūkio gamtines ir ekonomines sąlygas – dirvožemį, reljefą, klimatą, darbo jėgos, gamybos priemonių resursus, pagal specializacijos kryptį ir kt. Augalai turi kaitaliotis taip, kad kiekvienam jų tektų geri priešsėliai. Sėjomainos laukai turi būti patogūs technika dirbti, transportu važinėti ir ribotis natūraliomis ribomis. Taigi sėjomaina kompleksiškai išsprendžia ariamos žemės padalijimą, pasėlių struktūros ir augalų kaitaliojimo klausimus, palengvina laukininkystės gamybos organizavimą.
Augalai kaitaliotini, kad nepablogėtų dirvos fizinės bei cheminės savybės, kad neplistų ligos, kenkėjai ir piktžolės. Vieni augalai dirvos derlingumą didina (daugiametės žolės, kaupiamosios, ankštinės ir pūdumas), kiti – mažina (javai ir linai). Sėjomainos schemą sudaro viena ar keletas grandžių. Kiekviena pradedama dirvos derlingumą didinančiais, o baigiama jį išnaudojančiais augalais. Grandys yra dvinarės, trinarės, keturnarės ir kt.
Pvz., dvinarė:
trinarės:
keturnarė:
Varpinius javus siūloma sėjomainos grandyje auginti: po ankštinių ir linų – metus, po daugiamečių žolių ir pūdymo – dvejus, po kaupiamųjų, tręštų mėšlu – dvejus arba trejus, po liucernos – trejus, ketverius metus.
Atsėliavimas mažina derlių. Jam netokie jautrūs kukurūzai, bulvės, išskyrus sėklines, rugiai (kai gerai tręšiami). Bet daugelis kultūrų opios priešsėliams. Antai žieminius kviečius ir miežius dėl pašaknio ligų į tą patį lauką netinka sėti dažniau kaip kas 3-4 metai, o linams dėl fuzariozės reikia 5-6 metų pertraukos. Rausviesiems dobilams reikia 3-4 metų, o dobilų rūšį pakeitus – užtenka ir trumpesnės pertraukos.
Sėjomainos skirstomos pagal laukų skaičių, dirvos derlingumo atstatymo būdą, paskirtį ir kultūrinių augalų sudėtį.
Pagal dirvos derlingumo atstatymą ir didinimą sėjomainos skirstomos į:
Mūsų ūkiuose vyrauja lauko sėjomainos. Dalis jų, sudarytos reiklesniems augalams auginti, vadinamos specializuotomis.
Cukriniai runkeliai augintini gerose žemėse (karbonatiniuose ar glėjiniuose priemoliuose), patogiuose plačiabarei technikai laukuose. Kai nevisa žemė tinka, reikia sudaryti atskirą runkelių sėjomainą ir skirti jiems iki 25 % ploto. Tinkamiausias priešsėlis – žiemkenčiai, tręšti mėšlu.
Dažnai sėjomainoje runkeliai užima 17 % ploto:
Norint padidinti runkelių plotą, galima atsisakyti trečiojo arba ir penktojo sėjomainos nario.
Linai auga net silpno rūgštumo, bet sukultūrintose ir vienodose dirvose. Jei bendroje sėjomainoje pasitaiko netinkamos žemės ir linai viso lauko neužima, – tokią galima aplenkti. kitu atveju naudinga įvesti atskirą sėjomainą, kur būtų 14 ar 17 % linų. Geriausia juos sėti po žiemkenčių.
Bulvės – lengvesnių žemių augalai, jų laukai turi tikti darbams mechanizuoti, būti lengvai įvažiuojami. Tokie laukai, ypač kalvoto reljefo ūkiuose, jungiami į specializuotas sėjomainas.
Perlojos bandymų stotyje sėklinių bulvių sėjomaina tokia:
Prekines bulves galima sodinti pakartotinai, bet paskui reikia 2-3 metų pertraukos.
Daugiamečių žolių sėklininkystės sėjomainos rotacija praktiškai neilga: varpinės žolės į tą patį lauką gali sugrįžti po 2-2,5 metų, raudoniesiems dobilams reikia 3-4 metų. Ankštinės žolės paprastai naudotinos vienerius metus, varpinės – dvejus arba trejus. Jei dirvos piktžolėtos, – geriausia sėjomaina su juodojo pūdymo ir žolių be antsėlio grandimi.
Rotacija:
Javai vidutiniškai sudaro apie pusę visų pasėlių, bet, įsivedus specializuotas sėjomainas, likusioje žemėje javų tenka auginti daugiau. Jų plėtimas priklauso nuo tinkamų priesėlių ploto. Pvz., žieminių kviečių, auginamų rotacijose vieną kartą ir po gerų priešsėlių, derlius nesumažėjo net javų plotą išplėtus nuo 50 iki 67, 83 ir 100 % (paskutinėje sėjomainoje kviečiai buvo sėti po žirnių).
Dirvosaugos sėjomainose turi vyrauti daugiametės žolės – liucerna, esparcetas ir kitos. Iš javų daugiau reikia sėti žiemkenčių nei vasarojaus, nes tada geriau stabdoma erozija.
Pavyzdys:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.