Sėbų piliakalnis

Sėbų piliakalnis su gyvenviete, Pilalė – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Sėbų kaimo, Luokės seniūnija. Pasiekiamas iš plento  160  Telšiai–Varniai–Laukuva  sankryžos su keliu  4610  Žarėnai–Kuršai  pasukus Luokės link, už 1,3 km pasukus keliu į dešinę pietų kryptimi Janapolės link, už 200 m – yra kairėje, į rytus.

Sėbų piliakalnis
Sėbų piliakalnis iš šiaurinės pusės
Sėbų piliakalnis
Koordinatės	55°50′43.7″ š. pl. 22°22′50.9″ r. ilg.
Vieta	Telšių rajonas
Seniūnija	Luokės seniūnija
Aukštis	12 m
Plotas	60x35 m
Naudotas	I tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas	1964
Registro Nr.	A1349K / 24519, 16429, 24520 / AR1773

Piliakalnis

3D modelis

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Virvytės dešiniajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 60x35 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, iki 12 m aukščio.

Piliakalnis labai apardytas arimų. Aikštelės dalis ir pietinis šlaitas dirvonuoja, kita apaugę lapuočiais ir tankiais krūmais kurie nustelbė ir senąjį paminklo ženklą. Naujasis pastatytas arčiau keliuko.

Pietinėje ir vakarinėje papėdėse yra 6 ha ploto papėdės gyvenvietė. Piliakalnio apylinkėse, tiksliau nelokalizuotoje Užstelgio vietovėje, yra degintinis II tūkstantmečio pradžios kapinynas. ^[1]

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

Istorija

Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Žąsūgala.

Aplinkiniai piliakalniai
	Lauko Sodos piliakalnis 10 km	Skurvydiškės piliakalnis 18 km Getautės piliakalnis 8 km	Buišų piliakalnis 19 km Biržuvėnų piliakalnis 6 km
	Paplienijos piliakalnis 12 km		Šatrija 12 km
	Vembūtų piliakalnis 12 km Lopaičių piliakalnis 17 km	Girgždūtė 15 km	Miksodžio piliakalnis 9 km Moteraitis 12 km

Galerija

• 
  Sėbų piliakalnis (2018 m.) iš šiaurės
• 
  Naujasis paminklo ženklas
• 
  Senasis paminklo ženklas
• 
  Piliakalnis nuo pietų pusės
• 
  Gyvenvietė

Šaltiniai

1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 150 (Nr. 660)

• Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
• Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V., 1993, p.48
• Tomas Baranauskas, Gintautas Zabiela. Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė // Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos. Vilnius, 2004. p. 29-30, 53.
• Zabiela G. Telšių rajono archeologijos paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p. 186–187.

Nuorodos

• Lietuvos piliakalniai
• Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai