Remove ads
From Wikipedia, the free encyclopedia
Rusijos laikinoji vyriausybė – laikinoji vyriausybė, perėmusi valdžią Rusijos imperijoje per 1917 m. Vasario revoliuciją ir nuversta per Spalio revoliuciją 1917 m. lapkričio 7 d.
Pirmosios sudėties laikinoji vyriausybė buvo sudaryta 1917 m. kovo 1 d. pagal Julijaus kalendorių (kovo 14 d. pagal Grigaliaus kalendorių).[1] Į jos sudėtį įėjo:[1]
Postas | Asmuo | Partija |
---|---|---|
Ministras pirmininkas ir vidaus reikalų ministras | Georgijus Lvovas | nepartinis |
Užsienio reikalų ministras | Pavelas Miliukovas | kadetas |
Teisingumo ministras | Aleksandras Kerenskis | trudovikas, nuo kovo eseras |
Susisiekimo ministras | Nikolajus Nekrasovas | kadetas |
Prekybos ir pramonės ministras | Aleksandras Konovalovas | progresistas |
Švietimo ministras | Aleksandras Manuilovas | kadetas |
Karo ministras, laikinai einantis pareigas jūrų ministras | Aleksandras Gučkovas | oktiabristas |
Žemės ūkio ministras | Andrejus Šingariovas | kadetas |
Finansų ministras | Michailas Tereščenko | nepartinis |
Švenčiausiojo Sinodo oberprokuroras | Vladimiras Lvovas | centristas |
Valstybės kontrolierius | Ivanas Godnevas | oktiabristas |
Suomijos reikalų ministras | Fiodoras Rodyčevas | kadetas |
Pirmosios sudėties laikinoji vyriausybė buvo suformuota kovo 1(14) d. Laikinojo Valstybės Dūmos komiteto tvarkos įvedimui Petrograde ir ryšiams su įstaigomis ir asmenimis.[1] Kovo 2(15) d. jos įgaliojimus patvirtino Petrogrado darbininkų ir kareivių taryba.[1]
Pirmosios sudėties laikinosios vyriausybės darbas baigėsi Balandžio krize, kai užsienio reikalų ministras Miliukovas balandžio 18 (gegužės 1) d. Sąjungininkams išsiuntė notą, kurioje teigė apie „visaliaudinį norą tęsti pasaulinį karą siekiant pergalės“, kuri išprovokavo neramumus.[1] Krizė baigėsi atsistatydinus užsienio reikalų ir karo ministrams bei suformavus naujos sudėties laikinąją vyriausybę.[1]
Antrosios sudėties laikinoji vyriausybė (pirmoji koalicinė vyriausybė) buvo sudaryta 1917 m. gegužės 5 d. pagal Julijaus kalendorių (gegužės 18 d. pagal Grigaliaus kalendorių).[1] Į jos sudėtį įėjo:[1]
Postas | Asmuo | Partija |
---|---|---|
Ministras pirmininkas ir vidaus reikalų ministras | Georgijus Lvovas | nepartinis |
Užsienio reikalų ministras | Michailas Tereščenko | nepartinis |
Teisingumo ministras | Pavelas Pereverzevas | trudovikas |
Susisiekimo ministras | Nikolajus Nekrasovas | kadetas |
Prekybos ir pramonės ministras | Aleksandras Konovalovas | progresistas |
Liaudies švietimo ministras | Aleksandras Manuilovas | kadetas |
Karo ministras ir jūrų ministras | Aleksandras Kerenskis | eseras |
Žemės ūkio ministras | Viktoras Černovas | eseras |
Finansų ministras | Andrejus Šingariovas | kadetas |
Pašto ir telegrafo ministras | Iraklijus Ceretelis | menševikas |
Darbo ministras | Matvejus Skobelevas | menševikas |
Maisto ministras | Aleksejus Pešechonovas | liaudies socialistas |
Valstybinės šalpos ministras | Dmitrijus Šachovskis | kadetas |
Švenčiausiojo Sinodo oberprokuroras | Vladimiras Lvovas | centristas |
Valstybės kontrolierius | Ivanas Godnevas | oktiabristas |
Antrosios sudėties laikinosios vyriausybės darbas baigėsi Liepos krize, kuri kilo dėl nesutarimų vyriausybėje dėl žemės pardavimo, rinkimų į Steigiamąjį Susirinkimą, santykių su Ukrainos Centrine Rada.[1] Liepos 2(15) d. iš vyriausybės pasitraukė kadetai, po to krizė dar paaštrėjo dėl Liepos įvykių.[1] Liepos 7(20) d. atsistatydino ministras pirmininkas Lvovas.[1]
Trečiosios sudėties laikinoji vyriausybė (antroji koalicinė vyriausybė) buvo sudaryta 1917 m. liepos 24 d. pagal Julijaus kalendorių (rugpjūčio 6 d. pagal Grigaliaus kalendorių).[1] Į jos sudėtį įėjo:[1]
Postas | Asmuo | Partija |
---|---|---|
Ministras pirmininkas, karo ministras ir jūrų ministras | Aleksandras Kerenskis | eseras |
Ministro pirmininko pavaduotojas ir finansų ministras | Nikolajus Nekrasovas | radikalas demokratas |
Vidaus reikalų ministras | Nikolajus Avksentjevas | eseras |
Užsienio reikalų ministras | Michailas Tereščenko | nepartinis |
Teisingumo ministras | Aleksandras Zarudnas | trudovikas |
Susisiekimo ministras | Piotras Jurenevas | kadetas |
Prekybos ir pramonės ministras | Sergejus Prokopovičius | nepartinis |
Liaudies švietimo ministras | Sergejus Oldenburgas | kadetas |
Žemės ūkio ministras | Viktoras Černovas | eseras |
Pašto ir telegrafo ministras | Aleksejus Nikitinas | menševikas |
Darbo ministras | Matvejus Skobelevas | menševikas |
Maisto ministras | Aleksejus Pešechonovas | liaudies socialistas |
Valstybinės šalpos ministras | Ivanas Jefremovas | radikalas demokratas |
Švenčiausiojo Sinodo oberprokuroras, nuo rugpjūčio 5(18) d. religijų ministras | Antonas Kartašiovas | kadetas |
Valstybės kontrolierius | Fiodoras Kokoškinas | kadetas |
Laikinoji vyriausybė sušaukė Maskvoje rugpjūčio 12(25)-15(28) d. vykusį Valstybinį pasitarimą.[1]
Trečiosios sudėties laikinosios vyriausybės darbas baigėsi žlugus Kornilovo žygiui.[1] Atsistatydino didžioji dalis ministrų, rugsėjo 1(14) d. valdžia buvo perduota Direktorijai iš 5 narių (ministro pirmininko Kerenskio, vidaus reikalų ministro Nikitino, užsienio reikalų ministro Tereščenko, karo ministro Verchovskio ir jūrų ministro Verderevskio).[1]
Naujos sudėties laikinosios vyriausybės formavimui buvo sušauktas rugsėjo 14(27) - rugsėjo 22 (spalio 5) d. vykęs Demokratinis pasitarimas.[1] Jame buvo išrinktas Priešparlamentas.[1]
Ketvirtosios sudėties laikinoji vyriausybė (trečioji koalicinė vyriausybė) buvo sudaryta 1917 m. rugsėjo 25 d. pagal Julijaus kalendorių (spalio 8 d. pagal Grigaliaus kalendorių).[1] Į jos sudėtį įėjo:[1]
Postas | Asmuo | Partija |
---|---|---|
Ministras pirmininkas ir Vyriausiasis kariuomenės vadas | Aleksandras Kerenskis | eseras |
Ministro pirmininko pavaduotojas ir prekybos ir pramonės ministras | Aleksandras Konovalovas | kadetas |
Vidaus reikalų ministras ir pašto ir telegrafo ministras | Aleksejus Nikitinas | menševikas |
Užsienio reikalų ministras | Michailas Tereščenko | nepartinis |
Teisingumo ministras | Pavelas Maliantovičius | menševikas |
Susisiekimo ministras | Aleksandras Liverovskis | nepartinis |
Finansų ministras | Michailas Bernackis | nepartinis |
Liaudies švietimo ministras | Sergejus Salazkinas | nepartinis |
Žemės ūkio ministras | Semionas Maslovas | eseras |
Darbo ministras | Kuzma Gvozdevas | menševikas |
Maisto ministras | Sergejus Prokopovičius | nepartinis |
Valstybinės šalpos ministras | Nikolajus Kiškinas | kadetas |
Karo ministras | Aleksandras Verchovskis | nepartinis |
Jūrų ministras | Dmitrijus Verderevskis | nepartinis |
Religijų ministras | Antonas Kartašiovas | kadetas |
Valstybės kontrolierius | Sergejus Smirnovas | kadetas |
Ekonominės tarybos pirmininkas | Sergejus Tretjakovas | nepartinis |
Ketvirtos sudėties laikinoji vyriausybė buvo patvirtinta Priešparlamento.[1]
Ketvirtosios sudėties laikinosios vyriausybės darbas baigėsi, kai ją nuvertė bolševikai.[1] Visi jos nariai išskyrus išvykusį ministrą pirmininką Kerenskį, buvo suimti Žiemos rūmuose.[1] Vietoje laikinosios vyriausybės buvo suformuota Liaudies komisarų taryba.[1]
Spalio 26 (lapkričio 8) - lapkričio 1(14) d. laikinajai vyriausybei ištikimos pajėgos bandė prasiveržti į Petrogradą (Kerenskio-Krasnovo žygis), bet nesėkmingai.[1] Keletas paleistų ministrų dar surengė keletą pogrindinių posėdžių, bet lapkričio 17(30) d. paskelbė pareiškimą, kuriuo atsisakė įgaliojimų ir paragino telktis apie Steigiamąjį susirinkimą, po ko dauguma pasirašiusių vėl buvo suimti.[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.