Ricimeras

Flavijus Ricimeras (apie 405 m. – 472 m. rugpjūčio 18 d.) buvo germanų generolas, kuris V a. viduryje faktiškai valdė Vakarų Romos imperiją. Jo galios pagrindas buvo Magister militum postas, kuriuo jis naudojosi sodindamas į sostą marionetinius imperatorius ir juos žudydamas.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ricimeras

Ricimero tėvas buvo Rechila, svebų karalius, valdęs Galiciją ir išpažinęs arijonizmą. Jo motina buvo vizigotų karaliaus Valijos sesuo ar dukra. Ricimeras jaunystę praleido Valentiniano III rūmuose, kur pasižymėjo kaudamasis Magister militum Flavijaus Etijaus būriuose.

Valentiniano ir Etijaus mirtis 454–455 m. sukūrė politinį vakuumą. Iš pradžių sostą užėmė Petronijus Maksimas, tačiau jis buvo nužudytas, kai vandalų karalius Geizerichas nusiaubė Romą 455 m. gegužę. Vizigotai imperatoriumi paskyrė Avitą, kuris atvykęs į Romą Ricimerui suteikė Magister militum postą. Iš germanų samdinių jis surinko naują armiją ir laivyną.

Po Geizericho išvykimo galingas vandalų laivynas blokavo Italijos krantus. 456 m. Ricimero laivynas nugalėjo vandalus prie Korsikos krantų. Be to vandalai buvo nugalėti sausumoje, netoli Agridžento Sicilijoje. Tokiu būdu įgijęs Romos senato paramą Ricimeras metė iššūkį Avitui ir jį nugalėjo kruviname Pjačencos mūšyje 456 m. spalio 16 d. Avitas buvo paimtas į nelaisvę, priverstas tapti Pjačencos vyskupo po kurio laiko jis buvo nužudytas. Po to Rytų Romos imperatorius Leonas I suteikė Ricimerui patricijaus titulą.

Nuo to laiko Ricimeras valdė likusią Vakarų Romos imperiją (Italiją ir Pietų Galiją), tačiau dėl germaniškos kilmės jis negalėjo valdyti kaip imperatorius. Jam liko du keliai: panaikinti Vakarų Romos imperiją ir valdyti kaip Konstantinopolio vietininkui, kitaip dux, arba paskirti marionetinį imperatorių. Ricimeras pasirinko antrą kelią ir dažnai monetose šalia imperatoriaus buvo jo vardas.

457 m. Ricimeras imperatoriumi paskyrė Majorianą, kuris pasirodė kaip labai savarankiškas ir stiprus valdovas. Majorianą nugalėjo Geizerichas (tikriausiai dėl išdavystės) 461 m. netoli Valencijos. Po to Ricimeras jį atstatydino ir nužudė rugpjūčio 7 d. Majoriano įpėdinis Libijus Severas buvo sukalbamesnis, bet jo paskyrimui nepritarė Leonas I, o Galijoje jam priešinosi Egidijus. Po Libijaus mirties 465 m. Ricimeras 8 mėnesius valdė be imperatoriaus.

Po ilgų nesutarimų su Geizerichu Ricimeras pasirinko Leono I kandidatą Antemijų, kurio dukrą Alipiją jis vedė diplomatijos sumetimais.

Ricimeras vadovavo daliai pajėgų nesėkmingame Leono I ir Antemijaus žygyje prieš Geizerichą 468 m.

Po ketverių metų Ricimeras išvyko į Milaną telkti armijos prieš imperatorių. Milano vyskupas sugebėjo gauti trumpalaikes paliaubas po kurių Ricimeras su savo kariais buvo Romoje. Jis paskelbė imperatoriumi Olibrijų ir po trijų mėnesių apgulties užėmė miestą 472 m. liepos 1 d. Praėjus 2 mėnesiams po Antemijaus mirties miršta ir Ricimeras. Jo patricijaus titulas atiteko sūnėnui Gundobadui.