Reinis Kaudzytė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Reinis Kaudzytė (latv. Reinis Kaudzīte arba Kaudzītes Reinis, 1839 m. gegužės 12 d. Madariai, Vecpiebalgos valsčius – 1920 m. rugpjūčio 21 d. Kalno Kaibėniai, Vecpiebalgos valsčius) – Latvijos rašytojas, slapyvardis Kalninieks. Matyso Kaudzytės brolis.
Reinis Kaudzytė latv. Reinis Kaudzīte | |
---|---|
Gimė | 1839 m. gegužės 12 d. Madariai, Vecpiebalgos valsčius |
Mirė | 1920 m. rugpjūčio 21 d. (81 metai) Kalno Kaibėniai, Vecpiebalgos valsčius |
Veikla | latvių rašytojas |
Biografija
Augo hernhutiečių šeimoje. Savamokslis. Dirbo amatininku, gamino verpimo ratelius, nuo 1867 m. geografijos ir tikybos mokytoju Vecpiebalgoje. Mėgo keliauti, su broliu pėsčiomis apkeliavo didžiąją dalį Latvijos, nukako iki Sankt Peterburgo, 1898 m. aplankė Pasaulinę parodą Paryžiuje ir Eifelio bokštą. Gyveno Rygoje, Siguldoje, Cėsyse, 1920 m. apsigyveno pas brolį Kalno Kaibėniuose.[1]
Kūryba
Pirmasis aforizmų kūrėjas latvių literatūroje. Parašė su broliu pirmą realistinį latvių romaną „Matininkų laikai“. Jame pasakojama apie žemės permatavimą, kai latvių valstiečiai išpirkinėje iš dvarininkų žemes, satyriškai perteikiami XIX a. antros pusės socialiniai ir moraliniai procesai Latvijos kaime. Romanas „Izjuriečiai“ liko nebaigtas, jame vaizduojamas tragiškas kaimiečių gyvenimas. Dar parašė eilėraščių, kritikos straipsnių apie latvių literatūrą ir visuomenę.[2] Parašė pirmąjį geografijos dėstymo vadovėlį.
1929 m. Kalno Kaibėniuose atidarytas brolių Kaudzyčių muziejus.
Bibliografija
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.