Psichopompas (iš gr. ψυχοπομπός – „sielų vedlys“) – būtybės, dievybės, dvasios, angelai, demonai, lydintys mirusiojo vėlę į mirusiųjų pasaulį. Tai nėra teisėjai, o tiesiog palydovai, vėlės gabentojai, padedantys saugiai pasiekti pomirtinio gyvenimo buveinę. Dažnai psichopompais laikomi įvairūs gyvūnai – arkliai, šunys, gegutės, krankliai, pelėdos, lėliai, elniai ir kt. Neretai psichopompas manomas turintis žmogaus pavidalą – angelas, žynys, protėvis. Šamanistiniuose tikėjimuose dažnai šamanas laikomas mirusiųjų vedliu į mirusiųjų pasaulį.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Aiškiai išreikštas psichopompas yra graikų mitologijoje Charonas, gabenęs mirusįjį per Stikso upę. Baltų mitologijoje psichopomas nėra toks ryškus, vaizduojamas Velniu, Perkūnu, žirgu. Krikščionybėje psichopompo funkciją atlieka angelai.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
