From Wikipedia, the free encyclopedia
Prancūzijos vyriausybė (pranc. Gouvernement français), oficialiai Prancūzijos Respublikos vyriausybė (pranc. Gouvernement de la République française) – Prancūzijos ministrų kabinetas, atliekantis vykdomosios valdžios funkcijas šalyje. Ją sudaro ministras pirmininkas, kuris yra vyriausybės vadovas, ir vyresnieji bei jaunesnieji ministrai.[1] Ministrų Taryba – pagrindinis Vyriausybės vykdomasis organas – 1958 m. įtvirtinta Konstitucijoje. Jos nariai kas savaitę renkasi Eliziejaus rūmuose, Paryžiuje. Posėdžiams pirmininkauja Prancūzijos prezidentas, valstybės vadovas, nors jis ir nėra Vyriausybės narys.
Prancūzijos vyriausybė Gouvernement de la République française | |
Prancūzijos vyriausybės logotipas | |
Apžvalga | |
---|---|
Įkurta | 1958 m. spalio 4 d.Penktoji Respublika) | (
Valstybė | Prancūzijos Respublika |
Paskiria | Prancūzijos prezidentas |
Pagrindinis organas | Ministrų Taryba |
Atskaitinga | Nacionalinei Asamblėjai |
Būstinė | Matinjono viešbutis, Paryžius |
Svetainė | www |
Aukščiausi vyriausybės ministrai vadinami valstybės ministrais (ministeres d’État), po jų protokoline tvarka eina ministrai (ministeres), deleguoti ministrai (ministres délégués), o jaunesnieji ministrai vadinami valstybės sekretoriais (secrétaires d’État). Visi vyriausybės nariai, kuriuos skiria prezidentas ministro pirmininko teikimu, yra atsakingi Nacionalinei Asamblėjai – Prancūzijos parlamento žemiesiems rūmams. Ministerijos nusižengimų bylos nagrinėjamos Respublikos Teisingumo Teisme (Cour de Justice de la République).
Visus Prancūzijos vyriausybės narius skiria Respublikos prezidentas ministro pirmininko teikimu.[2] Vyriausybės nariai suskirstyti pagal tikslią tvarką, kuri nustatoma formuojant ar reorganizuojant vyriausybę. Šioje hierarchijoje ministras pirmininkas yra vyriausybės vadovas. Juos skiria Respublikos Prezidentas. Nors pagal konstituciją prezidentas gali laisvai skirti ką tik nori, jis turi pasiūlyti kandidatą, kuris atspindėtų Nacionalinės Asamblėjos daugumos valią, nes vyriausybė yra atsakinga Prancūzijos parlamentui.[3] Paskirtas vadovauti vyriausybei, premjeras turi pasiūlyti prezidentui ministrų sąrašą. Prezidentas gali priimti arba atmesti siūlomus ministrus. Ministrai suskirstyti pagal svarbą:
Pagal Prancūzijos Penktosios Respublikos Konstituciją, vyriausybė nustato ir įgyvendina tautos politiką.[4] Praktiškai vyriausybė rengia įstatymų projektus, kurie turi būti pateikti parlamentui, taip pat rašo ir leidžia dekretus. Visi vyriausybės priimti politiniai sprendimai turi būti įregistruoti Vyriausybės leidinyje.
Ministrų Taryba (pranc. Conseil des ministres) yra nustatyta Konstitucijoje. Ją sudaro tik vyresnieji ministrai, nors kai kurie valstybės sekretoriai gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose. Ministrų Tarybai, skirtingai nei vyriausybei, pirmininkauja prezidentas, tačiau jai vis tiek vadovauja ministras pirmininkas, kuris Trečiosios ir Ketvirtosios Respublikų laikais buvo oficialiai vadinamas Ministrų Tarybos pirmininku (pranc. président du Conseil des ministres).[1]
Visus įstatymų projektus ir kai kuriuos dekretus turi patvirtinti Ministrų Taryba. Be to, būtent Ministrų Taryba nustato vyriausybės kolektyvinę politinę kryptį ir imasi praktinių veiksmų šiai krypčiai įgyvendinti. Be politikos nustatymo ir įgyvendinimo, vyriausybė yra atsakinga už krašto apsaugą ir vadovauja Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų veiksmams.[4] Prancūzijos vyriausybės veikla grindžiama kolegialumo principu.
Ministrų Tarybos posėdžiai vyksta kiekvieną trečiadienio rytą Eliziejaus rūmuose. Jiems vadovauja Respublikos Prezidentas, kuris skatina vyriausybės ministrų solidarumą ir kolegialumą.[5] Šie susitikimai vyksta tam tikru formatu. Pirmoje posėdžio dalyje Taryba svarsto visuotinės svarbos įstatymų projektus, ordonansus ir dekretus.[6] Antroje dalyje Taryba svarsto individualius kiekvieno ministro sprendimus dėl vyresniųjų valstybės tarnautojų skyrimo. Trečioje dalyje paprastai vienas ministras pristato kokią nors reformą ar projektą, kuriam jis vadovauja, arba prezidentas klausia ministrų patarimo kokiu nors klausimu. Be to, užsienio reikalų ministras kas savaitę teikia Tarybai atnaujintą informaciją svarbiais tarptautiniais klausimais.[6]
Tačiau didžioji dalis vyriausybės darbų atliekama kitur. Didžiąją dalį tų darbų atlieka kiekviena atskira ministerija, vadovaujant už tą ministeriją atsakingam ministrui. Kiekvienas ministras turi savo personalą, vadinamą „ministerijos kabinetu“ (pranc. Cabinet ministériel).[7] Kiekvienos ministerijos kabinetą sudaro maždaug nuo dešimties iki dvidešimties paskirtų narių. Kabineto nariai padeda ministrui vadovauti ministerijai. Ministerijų kabinetų nariai yra raiškūs vyriausybės veikėjai ir dirba tiek politinėje, tiek administracinėje sferoje.[7] Hierarchiją kiekvienos ministerijos kabinete nustato ministras. Darbo grupės, kurias sudaro kelių ministerijų atstovai, yra įprastas dalykas. Ministro Pirmininko pareiga yra prižiūrėti šiuos tarpministerinius susitikimus ir užtikrinti, kad vyriausybės darbas būtų atliktas efektyviai ir veiksmingai.
Vyriausybė yra atsakinga už Prancūzijos ekonominę ir finansinę politiką, turi leisti visas kiekvienos ministerijos išlaidas, taip pat valdyti visas pajamas. Išlaidos atliekamos taikant vadinamąjį „finansų įstatymą“ (pranc. Loi des Finances), kuris prilygsta asignavimui. Kiekvienas ministras kasmet turi parengti lėšų prašymų sąrašą ir pateikti jį Biudžeto ministerijai. Ši ministerija sprendžia, ar tenkinti ar atmesti ministrų prašymus skirti finansavimą. Ministerija taip pat skaičiuoja ateinančių metų valstybės biudžetą. Parlamentas turi balsuoti dėl visų finansų įstatymų taikymo.
Prancūzijos vyriausybės nariai negali užimti jokių profesinių ar prekybos lyderių pareigų nacionaliniu lygiu, negali dirbti jokios viešosios darbo ar profesinės veiklos.[8] Šie apribojimai taikomi siekiant sumažinti išorės spaudimą ir įtaką ministrams bei suteikti jiems galimybę sutelkti dėmesį į savo vyriausybinį darbą. Nepaisant šių apribojimų, vyriausybės nariams leidžiama eiti vietos renkamas, pavyzdžiui, miesto mero ar regiono tarybos nario, pareigas. Nors Prancūzijos Respublikos Konstitucija nedraudžia ministrams būti politinės partijos lyderiais, įprasta, kad ministrai neturėtų užimti tokių pareigų.
Vyriausybė yra atsakinga už Prancūzijos parlamentą. Visų pirma, vyriausybė turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus prieš Nacionalinę Asamblėją, o Nacionalinė Asamblėja gali atleisti vyriausybę pareikšdama nepasitikėjimą.[9] Vyriausybė negali veikti pareigas einant laikinajam prezidentui, nes šios pareigos suteikiamos arba Senato pirmininkui, arba ministrui pirmininkui, todėl tai prieštarautų valdžių padalijimo principui. Jei vyriausybė nusprendžia pradėti ginkluotą operaciją, kuri truktų ilgiau nei keturis mėnesius, ji pirmiausia turi konsultuotis su parlamentu ir prašyti leidimo.[10] Ministras Pirmininkas gali sušaukti parlamentą neeilinėms sesijoms arba įtraukti į legislatūros kalendorių papildomų posėdžių dienų.[11]
Prancūzijoje ministerijų pavadinimai dažnai keičiasi. Dabartinių ministerijų sąrašas:[12]
Ministerija | Ministras | Partija | Nuo | ||
---|---|---|---|---|---|
Ministras pirmininkas (Premier ministre) |
Gabriel Attal | RE | 2024 m. sausio 9 d. | ||
Ekonomikos ir finansų ministerija[lower-alpha 1] (Ministère de l’Économie et des Finances) |
Bruno Le Maire | REN | 2017 m. gegužės 17 d. | ||
Vidaus reikalų ministerija[lower-alpha 2] (Ministère de l’Intérieur) |
Gérald Darmanin | REN | 2020 m. liepos 6 d. | ||
Europos ir užsienio reikalų ministerija (Ministère de l’Europe et des Affaires étrangères) |
Catherine Colonna | DVD | 2022 m. gegužės 20 d. | ||
Teisingumo ministerija (Ministère de la Justice) |
Éric Dupond-Moretti | DVG | 2020 m. liepos 6 d. | ||
Ekologijos ministerija[lower-alpha 3] (Ministère de l’Écologie) |
Christophe Béchu | „Horizons“ | 2022 m. liepos 4 d. | ||
Švietimo ministerija[lower-alpha 4] (Ministère de l’Éducation nationale) |
Pap Ndiaye | DVG | 2022 m. gegužės 20 d. | ||
Ginkluotųjų pajėgų ministerija (Ministère des Armées) |
Sébastien Lecornu | REN | 2022 m. gegužės 20 d. | ||
Sveikatos ministerija[lower-alpha 5] (Ministère de la Santé) |
François Braun | SE | 2022 m. liepos 4 d. | ||
Darbo ministerija[lower-alpha 6] (Ministère du Travail) |
Olivier Dussopt | TDP | 2022 m. gegužės 16 d. | ||
Solidarumo ministerija[lower-alpha 7] (Ministère des Solidarités) |
Jean-Christophe Combe | SE | 2022 m. liepos 4 d. | ||
Aukštojo mokslo ministerija[lower-alpha 8] (Ministère de l’Enseignement supérieur) |
Sylvie Retailleau | SE | 2022 m. gegužės 20 d. | ||
Žemės ūkio ministerija[lower-alpha 9] (Ministère de l’Agriculture) |
Marc Fesneau | MoDem | 2022 m. gegužės 20 d. | ||
Valstybės tarnybos ministerija[lower-alpha 10] (Ministère de la Fonction publique) |
Stanislas Guerini | REN | 2022 m. gegužės 20 d. | ||
Užjūrio Prancūzijos ministerija (Ministère des Outre-mer) |
Jean-François Carenco | TDP | 2022 m. liepos 4 d. | ||
Kultūros ministerija (Ministère de la Culture) |
Rima Abdul Malak | DVG | 2022 m. gegužės 20 d. | ||
Energetikos ministerija[lower-alpha 11] (Ministère de l’Énergie) |
Agnès Pannier-Runacher | REN-TDP | 2022 m. gegužės 20 d. | ||
Sporto ministerija[lower-alpha 12] (Ministère des Sports) |
Amélie Oudéa-Castéra | REN | 2022 m. gegužės 20 d. |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.