Poviso karalystė

Poviso karalystė (val. Teyrnas Powys) ― viena iš Velso viduramžių karalysčių, gyvavusi nuo V a. iki 1160 m. Karalystė buvo išsidėsčiusi Velso rytuose. Susidarė kornovijų (lot. Cornovii) genčių žemėse po to, kai romėnai paliko Britaniją, ir pradžioje užėmė teritoriją nuo Vakarų Velso kalnų iki dabartinio Vakarų Midlandso, taip pat ir derlingas Severno ir Terno upių lygumas. Senasis kornovijų genčių centras buvo Rokseteris (lot. Viroconium Cornoviorum).

Poviso karalystė
← V amžius – 1160 →
Vėliava Herbas
Location of
Sostinė	Kairas-Virokonas, Pengvernas, Velšpulas, Česteris
Kalbos	valų kalba
Valdymo forma	monarchija
Era	viduramžiai

XI ir XII a. Poviso karalystė tapo savotišku nesantaikos obuoliu tarp Valų markos anglų-normanų lordų ir stiprėjančio Gvinedo. 1160 m. po karaliaus Madogo ap Maredido mirties Poviso karalystė buvo padalyta į dvi dalis: Povisą Vadogą (šiaurinė dalis) ir Povisą Venvinviną (pietinė dalis).

Manoma, kad Poviso pavadinimas (angl. Powys) kilęs iš vėlyvosios lotynų kalbos pagenses (iš lot. pagus 'kaimiška vietovė', 'apylinkė', kas susiję su lot. paganus)^[1] ― 'pasienio sritys'.^[2][3]

Šiomis dienomis didžiąją buvusios Poviso karalystės dalį užima Poviso sritis.

Išnašos

1. „Поуис“. Все монархи мира. Suarchyvuotas originalas 2013-12-02. Nuoroda tikrinta 2021-02-28.
2. „Celtic Kingdoms of the British Isles“ (anglų). Kessler Associates. Nuoroda tikrinta 2021-02-28.
3. Вадилл Эрлихман. (2009). Король Артур. Жизнь замечательных людей. М.: Молодая гвардия. pp. 26. ISBN 978-5-235-03246-0.