Poreikis

Poreikis – reikmė, ko nors reikiamybė, būtinumas. Apie poreikių egzistavimą sprendžiama iš elgesio. Sąmoningai jaučiamas poreikis skatina veiklą ir norą pasiekti tikslą. Tikslas šiuo atveju – priemonė savo poreikių patenkinimui. Pasiekęs tikslą, žmogus savo poreikius arba patenkina, arba nepatenkina, arba patenkina iš dalies.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Žmogus yra poreikių derinys, kurį sukuria jo dvasinis pasaulis. Dvasingumo sferai priskiriama poreikių grupė, kuri rodo troškimą pažinti bei atrasti nauja, siekti tiesos bei teisingumo. Dvasingumo sferai priklauso poreikiai, kurie dažnokai verčia žmogų veikti net kenkiant savo asmeniniams interesams. Tai altruizmas bei meilė artimui. Dabar žmogaus poreikius neretai tikslingai formuoja komerciniai interesai. Tam sukuriamos naujos galingos žmogaus įtikinėjimo industrijos. Kasdienė aplinka pripildoma įtikinėjimo, kad žmogui gyvybiškai reikia tam tikrų dalykų.

Rūšys

Visus poreikius galima suskirstyti į pirminius ir antrinius.

Pirminiai poreikiai

Pirminiai poreikiai – įgimti fiziologiniai poreikiai kaip valgymas, miegas. Fiziologiniai poreikiai yra žemiausias poreikių piramidės lygmuo, sudarantis jos pagrindą. Kol nepatenkinti žemesniojo lygmens poreikiai, aukštesnio lygmens poreikių patenkinimas nėra toks reikšmingas ir būna prastas motyvas produktyvesniam darbui. Vartotojas nuolat susiduria su daugeliu nepatenkintų poreikių. Ne visi jie tampa veiklos motyvais, nes vartotojas niekada neturi galimybių visus juos patenkinti. Susidaro poreikių grupės, kurios skiriasi savo svarbumu, kartu ir patenkinimo eiliškumu.

Fiziologiniai poreikiai yra svarbiausi pirminiai poreikiai (maistas, drabužiai, pastogė ir pan.), kurių patenkinimo lygis lemia pačią žmogaus išgyvenimo galimybę. Kol šios grupės poreikiai bent iš dalies nėra patenkinti, į kitas grupes dėmesys nekreipiamas.

Savisaugos poreikiai. Jie susiję su kiekvieno žmogaus noru jaustis saugiai, nepatirti fizinio skausmo, nepatekti į nenumatytas nepalankias situacijas.

Antriniai poreikiai

Antriniai poreikiai – tai psichologiniai poreikiai (sėkmė, garbė). Jie vystosi tobulėjant žmogaus asmenybei, didėjant jo gyvenimo patirčiai.

Bendravimo poreikiai. Noras ir galimybė juos patenkinti atsiranda tada, kai pirmųjų grupių poreikiai jau patenkinti. Šie poreikiai apima siekimą būti mylimam šeimoje ir kitose žmonių grupėse, bendrauti su pageidaujamais žmonėmis. Jie gali tapti motyvu derintis prie šių grupių atstovų drabužiais, vartojimo manieromis. Šie poreikiai labai priklauso nuo amžiaus.

Pripažinimo poreikiai reiškiasi tada, kai vartotojo pajamos yra pakankamai didelės ir gali būti skiriamos jo statusui visuomenėje formuoti. Tuo siekiama aplinkinių pripažinimo ir pagarbos.

Saviraiškos poreikiai. Kiekvienas žmogus siekia atskleisti savo galimybes ir talentus, užsiimti didžiausią malonumą teikiančia veikla. "

Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus. Taip pat labai svarbu bendrauti. Dauguma tėvų dažnai sako: „Namus turi, aprengtas, pamaitintas – ko jam daugiau reikia?“ Tačiau tai tik minimalūs fiziologiniai poreikiai. Namuose turi būti jaučiama santarvė, aiškumas, kada kas grįžta, kokios kieno pareigos.

Vikižodynas