Podgorija

Podgorija (serb. Подгорје, lot. Submontana) – viduramžių istorinis-geografinis regionas Balkanuose, dabartinėje pietų Bosnijoje ir Hercegovinoje ir vidurio Juodkalnijoje.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Balkanų istorinis regionas: Podgorija (Подгорје)
Šalis	Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija
Tautos	serbai

Geografija

Šis pailgas regionas, išsidėstęs šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, apėmė dalį Dinarų kalnyno – pačią aukščiausią jo dalį, esančią tarp palyginti derlingų Adrijos pajūrio žemumų (Duklia, Travunija ir Zahumlje) ir žemyninės Serbijos (Raškos ir Bosnijos) šiaurės rytuose. Tradiciškai buvo laikoma, kad regionas tęsiasi nuo Neretvos upės baseino iki Moračos.

Regionas buvo retai gyvenamas ir pasižymėjo aukštikalnių klimatu. Čia buvo Sinjajevinos, Durmitoro, Zelengoros kalnagūbriai. Išilgai regioną vagojo dviejų upių – Neretvos ir Pivos aukštupiai. Tai buvo natūrali skiriamoji riba tarp pajūrio ir žemyninės Serbijos.

Tradicinės župos regione buvo Onogost, Moratia, Comerniza, Piva, Gerico, Netusini, Guisenio, Com, Debreca, Neretva ir Rama.

Istorija

I tūkst. pr. m. e. Podgorija sudarė dalį Ilyrijos ir buvo gyvenama ilyrų. VII a. kraštas slavizuotas. Tačiau dėl savo gyventojų retumo, jis nebuvo priskiriamas prie 6 tradicinių proto-serbų regionų (Raška, Bosnija, Zahumlje, Duklia, Travunija ir Paganija), o neretai dalintas tarp trijų pastarųjų į tris atkarpas.

Jis niekada nesudarė nepriklausomos valstybės. Tik 960 m. mirus ankstyvajam serbų vienytojui Časlavui Klonimirovičiui, Duklios valdovas, užvaldęs Podgoriją, ją išskyrė kaip atskirą vienetą ir čia paskyrė valdyti savo sūnų Miroslavą. XI a. Podgorija priklausė Dukliai, nuo XII a. čia įsitvirtino Raška.