Seredžiaus I piliakalnis

Seredžiaus I piliakalnis (Palemono Kalnas) – piliakalnis (23898, A688KP) ir gyvenvietė (23899, A688K2P) Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus vakarinėje dalyje Seredžiaus seniūnija. Pasiekiamas važiuojant pro Seredžiaus bažnyčios pietinę pusę 400 m į vakarus asfaltuota gatve iki galo, nuo jos į vakarus 100 m.

Seredžiaus I piliakalnis
Seredžiaus I piliakalnis
Koordinatės	55°4′48.2″ š. pl. 23°24′22.9″ r. ilg.
Vieta	Jurbarko rajonas
Seniūnija	Seredžiaus seniūnija
Aukštis	30 m
Plotas	320x250
Naudotas	I tūkstantmetis - XV a.
Registro Nr.	/23898, 2047, 23899 / A688KP

Piliakalnis

3D modelis

Seredžiaus I piliakalnis

Piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Iš šiaurės vakarų piliakalnį juosia Pieštvės upelis, iš pietų – Nemuno slėnis, iš šiaurės rytų prieina gretima aukštuma. Aikštelė beveik trikampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 50 m ilgio, 35 m pločio rytuose. Jos rytiniame gale supiltas 7 m aukščio, 20 m pločio pirmasis pylimas, kurio išorinis 9 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 4 m gylio griovį 4 m pločio dugnu (geriausiai išliko pietrytiniame šlaite), juosusį ir piliakalnio šiaurinę papėdę. Griovio išorinėje pusėje supiltas antras 3 m aukščio, 10 m pločio pylimas, geriau išlikęs tik šiaurinėje ir pietrytinėje dalyse. Vakariniame šlaite, 6 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 30 m aukščio, viršutinėje 6-8 m aukščio dalyje dirbtinai pastatinti. Išmatavimai: 320 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir 250 m pločio.

Piliakalnis apardytas arimų, pirmajame pylime iškasta didžiulė duobė, aikštelės kraštuose - apkasas. Dirvonuoja. Į piliakalnį nuo Seredžiaus miestelio apatinės dalies į viršų įrengti laiptai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu - XV a. pradžia.^[1]

Piliakalnio šiaurės rytų pašlaitėje lankoma šventvietė – Seredžiaus šv. Jono šaltinis.

Seredžiaus piliakalnis

Gyvenvietė

Rytinėje ir pietinėje papėdėse 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos bei žiestos keramikos, molio tinko, gyvulių kaulų. Išmatavimai: 230 m ilgio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi ir iki 150 m pločio.

Istorija

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Pieštvės pilis.

Piliakalnyje 1293–1363 m. stovėjo Pieštvės pilis. Ją kryžiuočiai puolė 1293 m. liepos 25 d., 1298 m., 1318 m. rudenį, kiekvieną kartą sudeginti papiliai, taip pat 1319 m., 1322 m. vasario mėn., 1345 m. vasario mėn., 1357 m. Tik 1363 m. balandžio mėn. Pieštvės pilis užimta ir sudeginta po derybų, pasitraukus jos įgulai. Pieštvės pilis vėl buvo atstatyta po Žalgirio mūšio, minima 1412–1413 m.

Aplinkiniai piliakalniai
	Gabrieliškių piliakalnis 27 km	Bažavalės piliakalnis 20 km	Pašilių piliakalnis 8 km Butvilonių piliakalnis 5,5 km
	Veliuonos II piliakalnis 8 km Veliuonos I piliakalnis 10 km		Piepalių piliakalnis 23 km
	Žuklijų piliakalnis 4 km	Joginiškių piliakalnis 3 km	Ringovės piliakalnis 7,5 km Seredžiaus II piliakalnis 0,7 km

Šaltiniai

1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 151 (Nr. 664)

• Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1 Ap.1. B.9. P.58.
• T. Narbutt. Dzieje narodu Litewskiego. Wilno, 1835. T.1. P. 164–165.
• Zenonas Ivinskis // XX amžius, 1939 birželio 20,21.
• Dionizas Poška. Raštai. V., 1959. P.322-323.
• Jonas Basanavičius. Apie senovės lietuvių pilis // Rinktiniai raštai. V., 1970. P.82.
• Adolfas Tautavičius. Seredžiaus piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas, 1963. Nr.5. P.38.
• Vytautas Daugudis. Seredžiaus piliakalnis // Gimtinė. 1996. Nr.6(86). P.3.
• Romas Batūra. Pieštvės pilis Lietuvos gynyboje. Legendinės Lietuvos pradžios pilis. „Lietuvos valsčių“ monografija „Seredžius“, Vilnius, Versmė, 2003, p. 87-101. Straipsnis interneto svetainėje www.llt.lt skelbimas nuo 2007 08 21.

Nuorodos

• Lietuvos piliakalniai
• Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai