Okeanografija

Okeanografija (iš sen. gr. ὠκεανός – 'aplink Žemę tekanti upė' + γράφω – 'rašau') arba okeanologija (gr. ὠκεανός + λόγος – 'žodis, sąvoka, mokslas') – žemės mokslų, tiriančių jūrų ir vandenynų fizikinius, cheminius, biologinius ir geologinius procesus, kompleksas.^[1] Okeanografijos tyrimų objektai gali būti nuo plokščių tektonikos ir vandenynų srovių iki jūros organizmų. Ši mokslo šaka jungia biologijos, fizikos, geologijos, chemijos ir meteorologijos žinias. Vandenynų tyrimai yra glaudžiai susiję su klimato kaitos tyrimais, yra reikšmingai prisidėję prie klimato tyrimų.

1911 m. datuojama vandenynų srovių cirkuliavimą vaizduojanti iliustracija.

Okeanografija skirstoma į šias šakas^[1]:

• Jūros fizika, tirianti vandenyno fizikines savybes, tokias kaip temperatūrą, druskingumą, vandens masių maišymąsi, bangas, potvynius ir sroves.
• Jūrų biologija, tirianti vandenynų gyvybės formas ir jų ekologinę sąveiką.
• Jūrų geologija, tirianti vandenyno dugno procesus, ypač susijusius su plokščių tektonika.
• Jūros chemija, tirianti vandenyno chemiją ir jo cheminę sąveiką su atmosfera.

Kartais prie okeanografijos priskiriama ir jūrų inžinerija – jūrose ir vandenynuose naudojamų konstrukcijų ir transporto priemonių (naftos platformų, laivų, uostų infrastruktūros) technologijų kūrimu.

Lietuvoje plėtojami Baltijos jūros ir Kuršių marių tyrimai.^[1]

Taip pat skaitykite

• Jūreivystė
• Jūros lygis
• Vandenynų rūgštėjimas

Šaltiniai

1. Okeanologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.