Nykštukai

Nykštukai (angl. dwarfs arba dwarves) – protingų humanoidų rūšis skandinavų mituose ir maginėje fantastikoje. Jie laikoma arba ypatinga mažaūgių kresnų žmonių rase, arba ypatinga humanoidų rūšimi (kartais galinčia turėti palikuonių su žmonėmis, kartais – su žmonėmis visiškai nesikryžminančia).

Kitos reikšmės – Nykštukai (reikšmės).

Nykštukai maginėje fantastikoje

Nykštukai laikomi kita protingų būtybių grupe negu gnomai, koboldai ir kitos žemaūgės protingos humanoidų rūšys (rasės). Vaidmenų žaidimuose, romanuose neretai sutinkami tiek nykštukai, tiek gnomai – ir tai yra skirtingos būtybės.

Gyvena kalnuose ir kalnų požemiuose. Maginės fantastikos kūriniuose teigiama, kad nykštukai mato tamsoje (vadinamoji infrarega) ir yra kitaip prisitaikę gyventi požemiuose. Jie žemesni už žmones, bet tvirti, stambaus sudėjimo. Barzdoti, neretai teigiama, kad nykštukės taip pat barzdotos, tik jų barzdos menkesnės.^[1] Dažnai aprašoma, kad jie prasti bėgikai, jojikai ir plaukikai.

Pasižymi ilgu amžiumi – iki 250 m^[2], bet lėtai dauginasi, nes vaikai gimsta retai, o ir nykštukų bendruomenėse moterų yra mažiau nei pusė (pagal Tolkino „Žiedų valdovą“ - mažiau trečdalio). Todėl vaikus nykštukai itin brangina.

Jie mėgsta kaupti brangiuosius metalus ir brangakmenius, yra puikūs kalnakasiai, akmens ir metalų amatininkai, garsėjantys savo akmeniniais statiniais, puikios kokybės ginklais ir šarvais.

Laikomi puikiais kariais (mėgstamiausias ginklas – sunkus dvirankis kovos kirvis^[3]), o nykštukų sunkiųjų pėstininkų rikiuotė hirdas laikoma praktiškai neįveikiama. Kartais laikoma, kad nykštukai sugeba sukurti galingus magiškus daiktus, nors šiaip magija ir neišsiskiria.

Anglų kalboje žodžio dwarf daugiskaita yra dwarfs. XIX a. šiuo žodžiu medicinoje vadino žemaūgius suaugusius žmones (<140 cm) su pakitusiomis kūno proporcijomis. Tuo tarpu Tolkinas savo kūryboje atgaivino mitologinę dwarf prasmę ir naudojo alternatyvią daugiskaitinę formą dwarves.

Nykštukų kalba Tolkino pasaulyje vadinama Khuzdul. Buvo siūlyta nykštukų runas įtraukti į Unicode standartus.^[4]

Skandinavų mitologija

Pagrindinis straipsnis – Dvergai.

Skandinavų mitologijoje nykštukai, dar vadinami dvergais, pagamino daug įvairių stebuklingų daiktų, tarp jų ir stebuklingąsias milžiniško vilko Fenrio grandines. Nykštukas Dvalinas pagamino deivės Sivės auksinį peruką, dievo Odino ietį Gungnirą, dievo Freiro laivą Skidbladnį bei magišką kalaviją Tirfingą. Dvalinas kartu su nykštukais Alfriku, Berlingu ir Greru pagamino deivės Frėjos nepakartojamą vėrinį Brisingameną (Frėja užmokėjo praleisdama po naktį su kiekvienu amatininku, iš viso keturias naktis).

Žymiausi skandinavų mitologijos nykštukai: Rumpelstiltskinas, Snoris, Dvalinas, Litas, Fjalaras, Galaras, Alvis, Brokas, Hreidmaras, Alfrikas, Mimis, Berlingas, Greras, Fafniras, Otras, Reginas, Alberichas (vers. Andvaris).

Nuorodos

1. Tolkien, J. R. R. (1994), Christopher Tolkien, ed., The War of the Jewels, Boston: Houghton Mifflin, "Of the Naugrim and the Edain", ISBN 0-395-71041-3
2. A Guide to Tolkien, David Day, Chancellor Press, 2002
3. „Didysis kovo kirvis <...>. Palyginus su tokio paties ilgio kalaviju kirvis patogesnis artimoje kovoje ir ankštoje aplinkoje, pvz., mažose patalpose ar siauruose koridoriuose. Neatsitiktinai gnomus apginkluoja būtent šiais ginklais, kuris itin puikiai tinka karui požemiuose.“ Iš Асмолов К.В. История холодного оружия. Часть I. Москва, 1993, 264 стр. Ištrauka iš 139 psl. Rusų kalboje angliškas terminas angl. dwarfs, dwarves paprastai verčiamas kaip rus. гномы 'gnomai'.
4. Proposal to encode Cirth in Plane 1 of ISO/IEC 10646-2 Archyvuota kopija 2015-07-29 iš Wayback Machine projekto.