From Wikipedia, the free encyclopedia
Nesuderinamų kanonų harmonija (lot. Concordia Discordantium Canonum, Decretum Gratiani) – apie 1140 m. išleistas kanonų teisės rinkinys, žymintis kanonistikos pradžią. Autorius – kamaldulių vienuolis kanonistas Gracianas.
Nesuderinamų kanonų harmonija sudaro pirmąją iš Corpus Iuris Canonici 6 knygų dalį. Kanonistinio sąvado idėja kilo atgimus romėnų teisės studijoms bei turint omenyje pirmąją moderniąją teisės kodifikaciją Corpus Iuris Civilis.
Sąvado šaltiniai – romėnų teisė, Biblija, dekretalijos (Popiežių laiškai), Bažnyčių susirinkimų ir Sinodų aktai, ankstesni teisės rinkiniai. Graciano dekretas, kanonų teisės sisteminimas paskatino mokslinę (kanonų) teisės raidą – po sudarymo kanonų teisė buvo pradėta dėstyti, nagrinėti bei tirti.
Gracianas teisės rinkinį pavadino Concordia Discordantium Canonum. Pavadinimas – savotiška sau pateikta programa: Gracianas bandė tariamai prieštaringus kanonus suderinti tarpusavyje, aptarė įvairias nuomones, pateikė diskursinius samprotavimus, padėjusius prieiti prie išvados. Toks dialektinis darbo metodas sudomino ir kitus teisėtyrininkus tirti Graciano dekretą, komentuoti, ieškoti originalių sprendimų.
Komentarai – kaip ir legistikos atveju – buvo pateikiami glosų forma. XVI–XVII a. Nesuderinamų kanonų harmonijos variantai dažnai spausdinti kartu su glosomis.
Graciano dekretas sąlygojo tai, kad ankstesnis Bažnyčios draudimas imti palūkanas neteko galios, palūkanos civilinės apyvartos teisės teorijoje tapo norma.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.