Neofolklorinė muzika

Neofolklorinė muzika – alternatyvioji folklorinės muzikos kryptis, jungianti įvairių stilių eksperimentus su tradicine folklorine muzika. Apima įvairius folkroko, etnodžiazo, folktechnomuzikos ir kt. stilius bei postilius. Neofolkloras gali būti tiesiog akustinė folklorinė muzika, tačiau gali būti ir aranžuota pridedant įvairius kitus garsus, fotepijono, styginių instrumentų muziką, industrinės, eksperimentinės muzikos elementus. Neofolkloras apima platų temų asortimentą: etninę muziką, pagonybę, romantizmą, okultizmą.

Stiliaus pradininkais laikomos grupės „Death in June“, „Sol Invictus“, „Current 93“. Ankstyvasis neofolkloras buvo artimas post-punk muzikai, tačiau vėliau vis daugiau naudota tradicinių instrumentų, gamtos garsų.

Pagal savo stilistiką ir tematiką neofolkloras skirstomas į apokaliptinį, noiro, karinį, ritualinį.

Lietuvoje neofolkloro muzika pradėta groti XX a. pab. Prie stiliaus populiarinimo prisidėjo kasmetinis pagoniškos muzikos festivalis „Mėnuo Juodaragis“. Žymiausi šio stiliaus atlikėjai yra „Donis“, „Atalyja“, „Kūlgrinda“, „Žalvarinis“, bet vienintelis Latvijos neofolklorinės atlikėjas yra „Ēnu kaleidoskops“.^[1]

Šaltiniai

1. „Ēnu Kaleidoskops“. Mėnuo Juodaragis. 2013. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.