Nektaro jūra

Nektaro jūra (lot. Mare Nectaris, 15.2°p. pl. 35.5°r. ilg. / -15.2; 35.5) – Mėnulio matomosios pusės pietų pusrutulio jūra.

Nektaro jūros padėtis Mėnulyje

Nektaro jūra (kompozicinė nuotrauka)

Susidarė lavai išsiliejus į didelį, apie 3,9 mlrd. metų senumo susidūrimo baseiną Mėnulio paviršiuje. Tai sąlyginai maža, beveik apvali, 350 km skersmens jūra. Plotas apie 100 000 km². Susidūrimo baseine įžvelgiamos 4 žiedinės struktūros aplink jūrą. Antrajame žiede (400 km skersmens) į rytus yra Pirėnų kalnai. Tolimiausiame žiede (860 km skersmens) į pietvakarių pusę yra Altajaus kalvų grandinė. Nektaro jūra yra gravitacinės anomalijos centre.

Struktūros

Krateriai jūros baseine (žr. schemą):

1. Šiaurinėje jūros dalyje matyti Dagero kraterio kontūrai (Daguerre, 46 km skersmens, 11.9°p. pl. 33.6°r. ilg. / -11.9; 33.6),
2. Pietinėje dalyje yra mažas ir jaunas Roso krateris (Rosse, 12 km skersmens, 17.9°p. pl. 35.0°r. ilg. / -17.9; 35.0).

Krateriai jūros pakraščiuose:

3. Piečiau prie jūros prisišliejęs didelis Frakastoro krateris (Fracastorius, 120 km skersmens, 21.5°p. pl. 33.2°r. ilg. / -21.5; 33.2),
4. Rytuose Bohnenbergerio krateris (Bohnenberger, 33 km skersmens, 16.2°p. pl. 40.0°r. ilg. / -16.2; 40.0),
5. Pietvakariuose Bomono krateris (Beaumont, 53 km skersmens, 18.0°p. pl. 28.8°r. ilg. / -18.0; 28.8),
6. Šiaurės rytuose Godibero krateris (Gaudibert, 43 km skersmens, 10.9°p. pl. 37.8°r. ilg. / -10.9; 37.8).

Teofilo krateris (7) nepriskiriamas Nektaro jūrai. Kiti objektai: krateriai Kirilas (8), Katarina (9), Medleris (10). Pietvakariuose matomos Altajaus kalvos (11), rytuose Pirėnų kalnai (12). Šiaurėje Nektaro jūra per Šiurkštumo įlanką (13, Sinus Asperitatis) susisiekia su Ramybės jūra.

Šaltiniai

• The Cambridge Photographic Moon Atlas. Cambridge University Press, 2012, p. 60−63