Hierakonpolis

Hierakonpolis (gr. Ἱεράκων πόλις - Sakalų miestas) – graikiškas senovinio Senovės Egipto miesto Necheno pavadinimas. Arabiškai archeologinė vietovė žinoma kaip al-Kom al-Ahmar (arab. الكوم الأحمر). Jis buvo prie Nilo, kitame (vakariniame) upės krante nei Nechebas. Iki Naujosios karalystės buvo Ten (3) nomo (Aukštutinio Egipto srities) sostinė.

Hierakonpolis
Hierakonpolis
Koordinatės	25°5′50″ š. pl. 32°46′46″ r. ilg.
Vieta	Egiptas, Asuano muchafaza
Regionas	Aukštutinis Egiptas
Adm. vienetas	Ten (3-asis nomas)
Dievas	Anhuras
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo XIX a.
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Istorija

Terminas hieroglifais
nḫn Nechen
Šventykla
Graikų k.	Hierakonpolis (Ἱεράκων πόλις)
Arabų k.	al-Kom al-Ahmar (الكوم الأحمر)

Nechenas buvo vienas seniausių Egipto miestų, svarbus senovės politinis centras. Svarbi gyvenvietė čia susiformavo jau Nakados I kultūros laikais, o didžiausio klestėjimo pasiekė IV tūkst. pr. m. e. II pusėje. Kartu su savo miestu dvyniu (Nechebu) jau IV tūkst. pr. m. e. sudarė porą: Nechene garbintas dievas-sakalas Horas, o Nechebe - sakalagalvė deivė Nechbetė.

Tinyje koncentravosi ankstyviausių Aukštutinio Egipto protodinastinio laikotarpio valdžia, iš čia susikūrė gentinė konfederacija (hipotetinė Necheno konfederacija), valdžiusi nemažą Nilo atkarpą pietiniame Egipte ir konkuravusi su Tinio konfederacija šiaurėje. Galiausiai pergalę šventė Tinio faraonas Narmerui (ar Meniui), kuris suvienijo Egiptą. Nuo tada Nechenas prarado savo politinę reikšmę, tačiau Necheno ir Nechebo simbolika bei kultas išpopuliarėjo visame Egipte: vietinis miesto dievas Horas tapo faraono globėju ir vienu populiariausių dievų, o Nechbetė ėmė simbolizuoti visą Aukštutinį Egiptą.

Ankstyvosios ir Senosios karalystės laikotarpiu Necheno svarbą galutinai užgožė Tinis, o vėliau Memfis, tapęs politiniu ir religiniu šalies centru. Necheno statusas sumenko iki Necheno (Ten) nomo (administracinio vieneto) centro. Pirmuoju suirutės laikotarpiu Egiptui suskilus, Nechenas nesugebėjo atkurti senosios hegemonijos, ir jo įtaką aukštutiniame Egipte perėmė Tėbai (XI dinastija). Taip pat buvo ir Antruoju suirutės laikotarpiu, kuomet Nechenas pripažino Tėbų (XVII dinastijos) valdžią.

II tūkst. pr. m. e. Nechenas taip nusilpo, kad nomo sostinė kuriam laikui perkelta į Nechebą, o vėliau juos abu užgožė šiauriau buvusi Esna (Iunet).

Archeologija

Kasinėjimai Nechene pradėti jau XIX a., ir čia buvo rasti garsūs senovės Egipto artefaktai, kaip Narmero paletė. Kasinėjimai vykdomi iki pat dabar, vadovaujant archeologams Michael Hoffman, Barbara Adams ir Renee Friedman. Kasinėjimų metu rasta daugybė radinių iš ikidinastinio, protodinastinio, ankstyvosios karalystės ir vėlesnių laikotarpių. Archeologinė vietovė yra svarbi tuo, kad čia randama daugybė dalykų, prižažintų "pirmaisiais" pasaulio ar Egipto istorijoje. Tarp jų yra seniausia žmogaus dydžio statula, seniausias tapytas kapas, seniausias kulto atvaizdas (auksinė Horo galva), seniausia akmeninė žinomo žmogaus statula (Chasechemvis), seniausias pasaulyje išlikęs statinys ("Fortas"), seniausias Egipte išlikęs gyvenamasis namas, seniausia Egipte šventykla (3400 m. pr m. e.), seniausios mumijos (3600 m. pr m. e.), seniausia išlikusi barzda (3500 m. pr m. e.), seniausi išlikę karalių rūmai (2900 m. pr m. e.) ir pan.

Nuorodos

• Hierakonpolis Online (en) Archyvuota kopija 2012-02-13 iš Wayback Machine projekto.