Nauru vėliava

Nauru vėliava – vienas oficialių Nauru valstybės nacionalinių simbolių. Patvirtinta 1968 m. sausio 31 d.

Vėliavos santykis: 1:2

Vėliava simbolizuoja šalies vietą Ramiajame vandenyne. Geltona siaura ¹/₂₄ vėliavos ilgio juosta simbolizuoja pusiaują.^[1][2] Dvylikos spindulių žvaigždė simbolizuoja Nauru salą, esančią šiek tiek į pietus nuo pusiaujo.^[3] Mėlyno lauko padalijimas yra užuomina į mitą, pagal kurį žmonės į Žemę buvo atgabenti iš dviejų akmenų. Dvylika žvaigždės spindulių reiškia dvylika pirmųjų salos genčių. Balta žvaigždės spalva reiškia fosfatą, kurį kasdama sala praturtėjo.

Vėliavą sukūrė Australijos vėliavų gamintojo Evanso pasamdytas vietos gyventojas. Priešingai nei kitų Okeanijos šalių (pvz.: Vanuatu vėliava), Nauru vėliava sukėlė mažai ginčų.

Istorinės Nauru vėliavos

Vėliava	Data	Aprašymas
	1888–1914	1888 m. Vokietijai perėmus salos valdžią, ją administravo Vokietijos Naujoji Gvinėja, o saloje buvo iškelta Vokietijos Naujosios Gvinėjos bendrovės vėliava.[3]
	1919–1948	Kai Nauru tebebuvo Australijos ir Jungtinės Karalystės valdžioje, saloje plevėsavo Jungtinės Karalystės vėliava.[3]
	1942–1945	Japonijos imperijos okupuoto Nauru vėliava Antrojo pasaulinio karo metais.[3]
	1948–1968	Nauru vėliava, kai ji buvo Jungtinių Tautų globojamoji teritorija, globojama Australijos ir Jungtinės Karalystės.[3]
	1968–	Dabartinė Nauru vėliava, priimta 1968 m. sausio 31 d. po to, kai Nauru tapo nepriklausoma.[3]