Strūnaičio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

55.0705°š. pl. 26.1363°r. ilg. / 55.0705; 26.1363

Kitos reikšmės – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.

Strūnaičio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Švenčionių
Savivaldybė	Švenčionių rajonas
Gyvenvietė	Naujas Strūnaitis
Adresas	Bažnyčios g. 6
Statybinė medžiaga	akmenų ir plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1848 m.
Stilius	klasicizmas

Naujo Strūnaičio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Naujo Strūnaičio kaime, 7 km į pietus nuo Švenčionių. Bažnyčia stūkso kaimo aukščiausioje vietoje, šalia kelio 4405 Švenčionys–Naujas Strūnaitis–Svitailiškė , kurio priešingoje pusėje įsikūrusios parapijos kapinės. Pripažinta architektūros ir istorijos paminklu (unik. kodas 1661).^[1]

Jonas ir Konstancija Hrebnickiai 1781 m. pastatė katalikų medinę bažnyčią. Įsteigta parapija, kurioje buvo 995 parapijiečiai. 1798 m. minima pirmoji parapinė mokykla, kurioje vaikus mokė klebonas. 1828 m. bažnyčia sudegė, pastatyta laikina.

Švenčionių apskrities teismo pirmininkas Konstantinas Maslovskis (kituose šaltiniuose – Konstantinas Mostovskis) 1847-1849 m. iš natūralių lauko akmenų, su skaldos mozaika pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1861 m. bažnyčios fundatoriaus sūnus Konstantinas Joakimas Maslauskas 10 metrų nuo bažnyčios pastatė dviaukštę varpinę iš plytų.

Į Naują Strūnaitį 1893 m. atkeltas kunigas Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius bažnyčioje ėmė vartoti lietuvių kalbą. Jį 1895 m. pakeitęs kunigas Aleksandras Racevičius išsaugojo pirmtako pamaldų tvarką.

1906 m. paskirtas kunigas Jurgis Glodenis niekino lietuvių kalbą, kas antrą sekmadienį pamokslus sakė ir pamaldas laikė lenkiškai. Klebonas Juozapas Sadūnas (palaidotas šventoriuje) tikybos mokė lietuviškai. 1928–1930 m. veikė „Ryto“ draugijos skyriaus lietuviška mokykla.

1957-1958 m. kunigui Vaclovui Aliuliui vadovaujant atliktas varpinės kapitalinis remontas.

2009 m. šventoriuje kunigo Antano Domeikos rūpesčiu stulpinėje varpinėje pašventintas naujas varpas.

Bažnyčios rūsyje-kriptoje palaidotas fundatorius K. Maslauskas (miręs 1850 m.) su žmona.

Spėjama, kad bažnyčią projektavo Vilniaus universiteto profesorius architektas Karolis Gregotovičius. Bažnyčia klasicistinio stiliaus, stačiakampio plano, bebokštė. Priekiniame fasade frontonas iškeltas virš stogo. Tarpukaryje abipus frontono stovėjo du neaukšti bokštai.^[2] Sienas skaido tinkuoti piliastrai, platūs karnizai.

Didysis altorius yra orderinės sistemos, su keturių kolonų retabulu, su barokiškai išgaubtu anstatu. Centrinio Kristaus paveikslo šonuose pastatytos apaštalų skulptūros.

Bažnyčioje yra saugoma molbertinė tapyba ir arnotas. Šventoriuje stovi tinkuoto mūro dviaukštė koplyčia–varpinė su bokšteliu, siaurais arkiniais langais, komplikuotu stogu. Jos stilius panašus į bizantinį. Šventoriaus tvora akmenų mūro.