From Wikipedia, the free encyclopedia
Morzės abėcėlė – informacijos kodavimo sistema (kodinė lentelė) ilgų bei trumpų impulsų (paprastai vadinamų taškais ir brūkšniais) sekomis. Skirta informacijos perdavimui.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Metodas buvo sukurtas apie 1830 metus Samuelio Morzės. Ilgą laiką vyravusi radijo, telegrafo ir kitose komunikacijų srityse, Morzės abėcėlė dabar daug kur užleido vietą tiesioginiam balso garso virpesių perdavimui bei įvairiems kitiems kodavimo būdams, nors ji vis dar naudojama radijo švyturiuose ir plačiai tebetaikoma radijo mėgėjų.
Kadangi esama tik dviejų rūšių signalų (taškas ir brūkšnys), Morzės abėcėle užkoduotą pranešimą galima persiųsti daugeliu įvairių būdų, pradedant radijo siųstuvais (jie paprastesni nei analogiški balsą perduodantys siųstuvai) ir baigiant automobilio žibintų žybsniais, gongo dūžiais, kūjo smūgiais į uolą (naudoja užgriuvę šachtininkai) ar net akies mirkčiojimu (jei žmogus nepajėgia arba jam uždrausta kalbėti). Mirksnio ar smūgio kūju atveju signalo trukmės reguliuoti negalima, todėl keičiama pauzės tarp signalų trukmė.
1838 metais Samuelis Morzė ir Alfredas Vailas sukūrė pirmąjį abėcėlės variantą. Jų telegrafo aparatas rašė taškus ir brūkšnius nuleisdamas bei pakeldamas adatą ant slenkančios popieriaus juostelės. Telegrafo operatoriai netruko pastebėti, jog labai lengva išmokti išgirsti perduodamą žinutę pagal aparato adatos stuksenimą, nežiūrint į juostą. Taip juosta tapo nebereikalinga. Profesionalūs telegrafistai dažnai pabrėžia jog Morzės signalą būtina išmokti būtent girdėti (siunčiant – „kalbėti“), tarsi tai būtų kokia nors užsienio kalba. Jie niekada neskaičiuoja taškų ir brūkšnių.
Morzės naudotas kodas šiek tiek skyrėsi nuo naudojamo dabar. Šiuolaikinis tarptautinis Morzės kodas yra sukurtas Friedricho Klemenso Gerkės ir oficialiai buvo patvirtintas 1865 metais.
Nors net ir radijo mėgėjų tarpe šiuo metu galima dirbti nebemokant Morzės kodo, jis tebetaikomas ir lieka populiarus. Taip yra todėl, kad esant labai silpnam ar trukdžių užgožtam signalui daug lengviau suprasti Morzės kodą nei perduodamą žmogaus kalbą. Dėl radijo bangų ypatybių galima gaminti itin siauros pralaidumo juostos (nejautrius trukdžiams) siųstuvus ir imtuvus, kurie gerai perduoda bei priima Morzės signalus tačiau negali perduoti kalbos (kalbai perduoti reikalinga platesnė dažnumo pralaidumo juosta). Radijo mėgėjai dažnai naudoja nedidelės galios siųstuvus bei mėgina susisiekti itin dideliais atstumais, todėl naudoti Morzės kodą jiems naudinga. Be to, buvo pastebėta, jog telegrafo žinutėmis lengviau susikalbėti gerai bendros kalbos nemokantiems operatoriams.
Šiuo metu kai kurie telefonų modeliai gali Morzės abėcėle „perskaityti“ gautą SMS žinutę (patogu jei žmogaus rankos užimtos ar šiaip nėra galimybės pasižiūrėti į telefono aparatą). Jei naudojamas telefono vibratorius, žinutę galima priimti visiškai nematant aplinkiniams. Telegrafistai kalba jog jie pageidautų žinutes rinkti vienu mygtuku pagal Morzės kodą (irgi nereikia žiūrėti į aparatą bei greičiau nei kiekvienam mygtukui koduojant tris raides).
1966 metais Šiaurės Vietnamo karo belaisvis Jeremiah Denton, savo saugotojų atgabentas į televiziją, akies mirksniais visam pasauliui perdavė žodį TORTURE (angl. 'kankinimai'). Šį būdą kai kada naudoja ir kalbėti bei rankų pajundinti negalintys žmonės, jei jie ir kita kalbanti pusė žino Morzės kodą (pasitaikydavo elektros šoką gavusiems telegrafistams). Jei tokiam žmogui reikia valdyti kompiuterį ar kitą prietaisą, taip pat naudojamas oro vamzdelis (pučiant bei traukiant orą perduodami ženklai). Užgriuvę šachtininkai (ar kiti žmonės) smūgiais į sieną Morzės kodu susižino su gelbėtojais. Šviesos signalais informacija naktį gali būti perduodama net keleto kilometrų atstumu, kuomet kitų susižinojimo priemonių nėra. Tarp kitko, visiems žinomas signalas S.O.S. nėra angliškas frazės "gelbėkite mūsų sielas" trumpinys. Tiesiog jį labai lengva greitai perduoti (žr. "Lotyniškos raidės").
Telegrafo aparatą pagaminti daug paprasčiau nei telefono, todėl savos gamybos laidiniai aparatai naudojami ir vaikų žaidimuose.
Perduodant paprastai brūkšnio trukmė lygi trijų taškų trukmei, tarpas tarp tos pačios raidės taškų ir brūkšnių – vieno taško trukmei, tarpas tarp raidžių – trijų taškų trukmei, tarpas tarp žodžių – penkių taškų trukmei. Atsakoma tokiu greičiu, kokiu buvo siųsta pašnekovo žinutė.
Žemiau pateikiamoje kodo lentelėje simbolio nuoroda veda į garso įrašą, skambantį perduodant šį simbolį Morzės abėcėle.
Žemiau pateikiamoje kodo lentelėje skaitmens nuoroda veda į garso įrašą, skambantį perduodant šį skaitmenį Morzės abėcėle.
| Ženklas | Kodas |
|---|---|
| Taškas [ . ] | ·-·-·- |
| Kablelis [ , ] | --··-- |
| Klaustukas [ ? ] | ··--·· |
| Apostrofas [ ' ] | ·----· |
| Šauktukas [ ! ] | -·-·-- |
| Įstrižas brūkšnelis [ / ] | -··-· |
| Skliaustai atidaryti [ ( ] | -·--· |
| Skliaustai uždaryti [ ) ] | -·--·- |
| Ampersandas [ & ] | ·-··· |
| Dvitaškis [ : ] | ---··· |
| Kabliataškis [ ; ] | -·-·-· |
| Lygybė [ = ] | -···- |
| Trupmenos brūkšnelis (matematikoje) | -··-· |
| Brūkšnys [ – ] | -····- |
| Pabraukimo ženklas [ _ ] | ··-- ·- |
| Kabutės [ " ] | ·-··-· |
| Dolerio ženklas [ $ ] | ···-··- |
| „Eta“ ženklas [ @ ] | ·--·-· |
Šauktuko kodas šiuo metu nėra aiškiai nusistovėjęs.
Telegrafistai taip pat naudoja daug sutartinių kombinacijų, kuriomis dažniau pasitaikantys žodžiai ar frazės užrašomi trumpiau, pavyzdžiui, 73 – nuoširdžiausi linkėjimai, 88 – myliu ir bučiuoju, XYL – žmona, WX – oras, TNX (arba TU) – dėkui, OM – senis, LID – prastas operatorius ir pan.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
