Mora (Švedija)

Mora (šved. Mora) – miestas centrinėje Švedijoje, Dalarnos lene; Moros savivaldybės administracinis centras. Įsikūręs šiaurės vakarinėje Siljano ežero pakrantėje, prie Esterdalio upės žiočių. Gyventojų skaičius – 12 858 (2019 m.), o 2005 m. buvo 10 940 žmonių^[5].

Mora šved. Mora
Bažnyčia
Mora 61°01′0″ š. pl. 14°32′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Švedija
Lenas	Dalarna
Gyventojų (2020[2])	12 854
Plotas	17,7 km²
Tankumas (2020[4])	726 žm./km²
Altitudė	155 m
Vikiteka	Mora

Bažnyčia ir fontanas miesto centre

Pavadinimo kilmė

Pavadinimas „Mora“ kilęs iš seno švedų kalbos žodžio mor, kuris maždaug reiškia „tankesnis miškas ant drėgnos dirvos“.

Istorija

Moros apylinkėse žmonės apsigyveno dar priešistoriniais laikais. Moros parapija, kaip manoma, atsirado XIII a.

XVIII amžiuje Moros apylinkes ištiko badas, ir daugelis žmonių apleido savo namus. Dauguma išvyko į Stokholmą ir pietų Švediją.

Vieninteliai ūkiai netoli Moros bažnyčios buvo klebonija, kapeliono ūkis ir dar keli ūkiai. Ankstesniais amžiais čia nebuvo kaimo, tačiau buvo rengiamas Moros turgus. 1830 m. buvo pastatyta užeiga, kuri vėliau tapo „Mora“ viešbučiu, o 1838 m. pastatyta garlaivių prieplauka.

XIX a. pabaigoje plėtota keletas pramonės šakų: buvo keletas lentpjūvių, medžio dirbtuvių ir liejyklų, transporto priemonių gamykla (įkurta 1870 m. Enoje, bet vėliau čia persikėlė). Metodistų bažnyčia buvo pašventinta 1896 m., tais pačiais metais pašventinta ir misijos bažnyčia.

Susisiekimas

Mieste yra geležinkelio stotis, iš kurios išvyksta traukiniai į Burlengę ir Stokholmą. Šalia pastatytas naujas viešojo transporto centras su autobusų aikštelėmis, įrengtos naujos automobilių stovėjimo vietos, atnaujintas ir prailgintas stoties pagrindinis peronas.

Vasarą iš Moros į Jelivarę per Orsą, Svegą ir Estešundą kursuoja „Inlandsbanan“ traukinys.

6 km į pietvakarius nuo miesto yra Moros-Siljano oro uostas, iš kurio reguliarūs skrydžiai vyksta į Arlandą ir Engelholmą.

Mieste veikia penki autobusų maršrutai; visi prasideda Moros autobusų stotyje.

Ekonomika

Moros ekonomika ilgą laiką rėmėsi turizmu ir amatais. XIX amžiaus pradžioje tuo metu vargingame Estnoro kaime, į šiaurę nuo Moros, išaugo kelios pramonės šakos. Ūkininkai pradėjo gaminti „Moros laikrodžius“ ir „Moros peilius“. Vėliau išaugo „Mora Armatur“ ir „FM Mattsson“ bendrovių (2003 m. susijungė į „Ostnor AB“) reikšmė; šiuo metu Estnore yra didžiausias Švedijos vandens čiaupų gamybos centras.

Į pietryčius nuo Moros esančiame Nusneso (šved. Nusnäs) kaime gaminami garsūs „Dalos arkliukai“ – vienas iš Dalarnos simbolių.^[6]

Lankytinos vietos

• „Zorngården“ (Anderso Zorno namai) ir netoliese esantis Zorno muziejus.
• „Vasaloppet“ varžybų finišo vartai ir „Vasaloppet“ namas.
• Anderso Zorno Gustavo Vazos statula prie „Vasaloppet“ finišo vartų.
• Moros bažnyčia (datuojama XIII a.).
• Paminklas su rūsiu, kuriame manoma, kad Gustavas Vaza pasislėpė nuo danų.
• Senasis Zorno ūkis ir Zorno tekstilės kambarys.
• „Tomteland“ (Kalėdų Senelio) pramogų parkas.
• „Dalos arkliukų“ dirbtuvės Nusnese.
• „Mora Of Sweden“ ir „Frosts Knivfabrik“ (peilių gamyba).
• „Ostnor“ ir „Mora Armatur“ (vandens čiaupų gamyba).
• Moros kultūros namai

Sportas

Ledo ritulys

Ledo ritulio klubas Mora IK įkurtas 1935 m. Savo laiku (2004/05 ir 2007/08 m. sezonuose) ekipa žaidė elito divizione, bet aukščiausiame lygmenyje neišsilaikė.

Slidinėjimas

„Vasaloppet“ slidinėjimo varžybos, prasideda Salene, o finišuoja Moroje. „IFK Mora“ slidinėjimo klubas yra viena didžiausių šalies sporto asociacijų, turinti daug apdovanojimų įvairaus rango varžybose. Vienas žinomiausių asociacijos narių yra Nilsas „Mora-Nisse“ Karlsonas, devynis kartus laimėjęs „Vasaloppet“.

Irklavimas

Vasaros mėnesiais ant Siljano ežero rengiamos valčių irklavimo varžybos.

Žymūs žmonės

• Anders Zorn – žymus švedų tapytojas, akvarelistas ir ofortistas.

Šaltiniai

1. SWEDEN: Dalarna, citypopulation.de
2. SWEDEN: Dalarna, citypopulation.de
3. SWEDEN: Dalarna, citypopulation.de
4. SWEDEN: Dalarna, citypopulation.de
5. Statistics Sweden
6. ingrida Drukteinytė, Kodėl Švedijoje net 25 laipsniai šalčio temperatūra – ne kliūtis vaikams eiti į mokyklą, žurnalas „Moteris“. Nuoroda tikrinta 2020-10-01.

Nuorodos

• Oficiali svetainė