Melaneziečiai

Melaneziečiai – etninė–rasinė grupė, gyvenanti Melanezijos salose. Gyvena Saliamono salyne, Vanuatu, Naujojoje Kaledonijoje, Fidžyje, Bismarko salyne. Būdingi australoidiniai rasiniai bruožai su mongoloidinių bruožų ženklais.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vaikai iš Saliamono Salų

Melaneziečius sudaro daug smulkių tautų, kurios dažnai apima po vieną salą (didesnės – kanakiai, fidžiai, ni-vanuatu, motu, apma, lenakeliai ir kt.). Kalba melaneziečių kalbomis, priklausančiomis austronezinių kalbų šeimai. Vartoja ~400 kalbų, kurių dauguma labai smulkios. Plačiau vartojamos tik bislama ir fidžių kalba.

Melaneziečių kilmė ginčytina. Dažnai tapatinami su papuasais, tačiau šios etninės grupės giminingos rasiškai, kultūriškai, bet ne lingvistiškai – papuasų kalbos nepriklauso austronezinėms kalboms ir ženkliai skiriasi tarpusavyje. Spėjama, kad jie atsikraustė iš Pietryčių Azijos per Malajų salyną. Melaneziečių genome randama iki 5 % Denisovo žmogaus, gyvenusio Altajuje, genų požymių. Kitos šio regiono tautos šio geno neturi. Kitas įdomus melaneziečių požymis – gan dažnai pasitaikantys natūraliai šviesūs plaukai. Saliamono Salose tokius plaukus turi apie dešimtadalis vietinių gyventojų. Nustatyta, kad tokius spalvos pakitimus nulėmė genų mutacija, neaptinkama kitų tautų genuose.

Melaneziečių mitologija nėra gausi, ryškus protėvių, didvyrių, vadų kultas. Svarbios religinės raiškos formos yra totemizmas, šamanizmas, animizmas, magija. Socialinė sankloda klaninė – yra valdovų klanai, veikia slaptosios vyrų draugijos. Būstas primityvus, sudaro dažniausiai lapais dengta pastogė, tik Eromangoje statomi karkasiniai namai. Verčiamasi medžiokle, žvejyba, veisiamos kiaulės, vištos, auginami tarai, jamsai, manijokas, cukranendrės, kokospalmės, duonmedžiai. Išvystyti medžio drožybos, krepšių pynimo amatai.