Mecas

Mecas – miestas šiaurės rytų Prancūzijoje, prie Mozelio upės; Lotaringijos sostinė, Mozelio departamento centras. Svarbus susisiekimo mazgas. Išvystyta mašinų, chemijos, maisto, avalynės pramonė. Apylinkėse išgaunama geležies rūda, yra metalurgijos gamyklų.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mecas pranc. Metz
Šv. Stepono katedra Mece
Mecas 49°07′0″ š. pl. 06°10′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Prancūzija
Regionas	Didieji Rytai
Departamentas	Mozelis (departamentas)
Gyventojų (2007)	123 900
Plotas	41,9 km²
Tankumas (2007)	2 957 žm./km²
Vikiteka	Mecas
Kirčiavimas	Mècas

Mece yra universitetas, muziejai (istorijos, archeologijos, liaudies tradicijų), arsenalas, koncertų salė, botanikos sodas. Daug bažnyčių, vienuolynų, senovės paminklų. Išlikusi citadelė su Vokiečių Vartais, tamplierių laikrodis (XIII a.). Šv. Petro bažnyčia – senoviška romaniško stiliaus bažnyčia, seniausia šalyje. Gotikinėje Šv. Stepono katedroje (XIII–XIV a.) daug vitražų (bendras plotas 6500 m²). Netoli miesto yra antikinio amfiteatro liekanos.

Istorija

Mecas išaugo romėnų gyvenvietės Divodurum vietoje, kurios vietoje 700 m. pr. m. e. buvo pastatyta tvirtovė ir galų gyvenvietė Mediomatrica. Romos laikais buvo prekybos ir amatų centras, nuo IV amžiaus – vyskupų rezidencija. Nuo V a. miestas imamas vadinti Mettis. Buvo svarbiausias karolingų atgimimo kultūros centras. X a. – svarbus Lotaringijos ekonomikos ir politikos centras. XIII a. tapo laisvuoju imperijos miestu. 1552 m. prijungtas prie Prancūzijos, paverstas stipria karine tvirtove. 1871 m. atiteko Vokietijai, bet 1919 m. pagal Versalio sutartį vėl grąžintas prancūzams. 1940–1944 m. buvo okupuotas Trečiojo Reicho.

Sportas

• FC Metz (futbolas)