Maurjų imperija

	मौर्य राजवंश ; Maurjų imperija
	Magadhos dinastija
	Location of Magadha Ašokos laikais 265 m. pr. m. e.
Sostinė	Pataliputra
Valdymo forma	monarchija
Era	Senovė
- Atėjimas į valdžią	322 m. pr. m. e. m.
- Pakeičia Šungų dinastija	185 m. pr. m. e. m.

Maurjų dinastija (skr.: मौर्य राजवंश) – Magadhos karalystės šiaurės Indijoje dinastija, valdžiusi 322–185 m. pr. m. e. ir pakeitusi Nandų dinastiją. Jos valdymo laikais Magadha tapo galingiausia politine jėga visoje Indijoje, ir vadinta Maurjų imperija. Didžiausio išsiplėtimo laikais, apie 250 m. pr. m. e., jos teritorija apėmė beveik visą Indijos subkontinentą, bei dalį Persijos (Beludžistanas) ir Afganistano.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Trumpi faktai

Uždaryti

Tuo metu valstybės sostinė buvo Pataliputra (netoli šiandieninės Patnos).

Po dinastijos pabaigos valstybė subyrėjo, o Magadhoje ją pakeitė Šungų dinastija.


Magadhos istorija
Brihadrathų dinastija
Pradjotų dinastija
Šišunagų dinastija
Nandų dinastija
Maurjų dinastija
Šungų dinastija
Kanvų dinastija
Satavahanų dinastija
Vakatakų dinastija
Guptų dinastija
Šiaurės Indijos istorija

Dinastijos pradininkas buvo Čandragupta Maurjas, kilęs iš vakarinių tuometinės Magadhos sričių. Jo kilmė nėra aiški: vieni šaltiniai jį mano turėjusį giminystės ryšių su Nandų dinastija, kiti ją neigia. Pasinaudojęs Aleksandro Makedoniečio atsitraukimu į vakarus ir neramumais vakarinėse Magadhos periferijose, jis pradėjo užkariavimus, kurių kulminacija buvo sostinės Pataliputros užėmimas ir Nandų dinastijos nuvertimas 322 m. pr. m. e.

Įsitvirtinęs Magadoje, Čandragupta pradėjo karus su Seleukidų imperija ir atėmė jos istorines indų sritis Gandharą ir Kambodžą.

Po Bindusaros valdymo į valdžią atėjo Ašoka, kuris galutinai įtvirtino Maurjų valdžią pietinėje Indijos subkontinento dalyje, taip pat numalšino sukilimus vakarinėje periferijoje. Žymiausias jo karas buvo su Kalinga, nepriklausoma valstybe. Ją prijungus prie imperijos, pirmą kartą istorijoje Indija buvo labai trumpam suvienyta.

Po Ašokos mirties 232 m. pr. m. e. Maurjų dinastija egzistavo dar 50 metų, tačiau ji beveik iš karto neteko visų savo pietinių teritorijų, kurios išsikovojo nepriklausomybę. Čia vėl atsikūrė Kalinga, o likusios didžiulės sritys buvo suvienytos galingos Satavahanų imperijos. Vakarinės imperijos sritys irgi tapo vis labiau nepriklausomos, kol galiausiai Magadhai teliko istorinės jos sritys, turėtos iki Nandų dinastijos užkariavimų. Jose 185 m. pr. m. e. įsitvirtino nauja – Šungų dinastija.

Imperija padėjo išplisti dviem naujiems Indijos religiniams sąjūdžiams – džainizmui ir budizmui. Čandragupta globojo džainus, o žymiausias dinastijos valdovas – Ašoka – išpažino Budos mokymą. Jo pastangomis budizmo religija buvo platinama visoje imperijoje, ir tai tęsėsi iki pat dinastijos pabaigos. Vėlesnė Šungų dinastija buvo hinduistinė ir budizmą persekiojo.

Imperijos laikais labai suklestėjo indų menas, mokslas.

Daugiau informacijos Imperatorius, Valdymo pradžia ...

Imperatorius	Valdymo pradžia	Valdymo pabaiga
Apytikslės Maurjų dinastijos valdovų valdymo datos
Čandragupta Maurjas	322 m. pr. m. e.	298 m. pr. m. e.
Bindusara	297 m. pr. m. e.	272 m. pr. m. e.
Ašoka Didysis	273 m. pr. m. e.	232 m. pr. m. e.
Dasaratha	232 m. pr. m. e.	224 m. pr. m. e.
Samprati	224 m. pr. m. e.	215 m. pr. m. e.
Salisuka	215 m. pr. m. e.	202 m. pr. m. e.
Devavarmanas	202 m. pr. m. e.	195 m. pr. m. e.
Satadhanvanas	195 m. pr. m. e.	187 m. pr. m. e.
Brihadratha	187 m. pr. m. e.	185 m. pr. m. e.