Malkos

Malkos – medžio gabalai (paprastai pliauskos, nors gali būti ir kapoti žabai, smulkios lentų atraižos ir pan.), skirti naudoti kaip laužo, krosnies ar panašaus įtaiso kuras šilumai (rečiau – šviesai) gauti. Smulkūs deginimui skirti medienos gabaliukai (skiedros, pjuvenos) paprastai malkomis nelaikomi. Malkos yra kietojo biokuro rūšis.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pliauskų rietuvė

Malkų kūgis

Malkų skaldymo vieta

Malkų rūšys

• pliauskos – rąstai supjaustomi į ritinio formos gabalus, kurie kirviu išilgai suskaldomi į prizmės formos gabalus. Ploni rąsteliai gali būti neskaldomi, nors juos paprastai bent sykį išilgai perskelia, kad geriau džiūtų.
• žabai – plonos šakos ir ploni medelių kamienai, sukapoti į tinkamo ilgio gabalus
• atraižos – lentų pjovimo lentpjūvėse atliekos, sukapotos ar supjaustytos į tinkamo ilgio gabalus

Malkų ruošimas

Malkiniai medžiai paprastai kertami žiemą, kai mediena sausesnė (be to, lengviau įeiti į klampaus grunto mišką, lengviau išgabenti medieną, kai gruntas įšalęs). Nuversti medžiai kirtimo vietoje supjaunami į vežimui patogaus ilgio rąstus, kurie pervežami į pliauskų gamybos vietą ar tiesiai į vartotojų sodybas, kur jie patys rąstus pjausto ir skaldo.

Rąstai pjaustomi į trinkas, kurių ilgis turi atitikti krosnies, židinio ar kitokios pakuros ilgį.

Suskaldytos į pliauskas malkos džiovinamos:

• atvirai lauke krūvose, sukrautos į rietuves ar kūgius
• po stoginėmis, paprastai rietuvėse
• specialiuose statiniuose ar priestatuose (malkinėse).

Jei malkos gaunamos pjaunant sausuolius, tuomet skaldytos malkos gali būti deginamos ir nedžiovintos.

Malkoms kartais naudojama ir griaunamų medinių statinių mediena. Tačiau statiniams skirtos sijos, išorinio apkalo lentos gali būti impregnuotos konservantais ir netikti malkoms, kadangi tokios medienos dūmai gali būti toksiški.

Malkų ruošimo įrankiai

• Medžių vertimo įrankiai – kirviai medžių kirtimui, dvitraukiai rankiniai pjūklai, grandininiai pjūklai, specialios medžių vertimo mašinos.
• Nuverstų medžių dorojimo įrankiai – kirviai ar kitokie įtaisai šakų nukapojimui, kamienų supjaustymui į rąstus skirti pjūklai
• Rąstų pjaustymo įrankiai – diskiniai stalo tipo pjovimo įtaisai (vadinamieji „zeimeriai“), grandininiai pjūklai, dvitraukiai pjūklai ir ožiai (specialūs rėmai pjaunamiems rąstams patogiai padėti) ir kt.
• Skaldymo įrankiai – specialūs skaldymo kirviai (galvos kertamoji dalis nuo ašmenų iki penties sudaro maždaug 30° kampą, kuris tinkamiausias medienos skaldymui išilgai medienos), pleištai (įstrigusiems kirviams ištraukti ar suktos medienos trinkoms suskaldyti), specialios skaldymo mašinos

Malkų kaitrumas

Malkas paprastai skirsto pagal degant išskiriamos šilumos kiekį (kaitrumą). Geriausiomis malkomis laikomos tankios medienos malkos – ąžuolinės, uosinės, beržinės.

Malkų naudojimas

• Patalpų apšildymas – malkos deginamos atvirose ugniavietėse (pasenęs metodas), židiniuose, krosnyse (esančiose kambariuose ar centrinio šildymo sistemų)
• Maisto gaminimui – atvirose ugniavietėse, specialiose krosnyse, laužuose, kepsninėse
• Technologiniam kaitinimui – specialiose krosnyse deginamos malkos kaitina vandenį, džiovina įvairias medžiagas ar daiktus ir pan.
• Pramogai – malkos deginamos laužuose švenčių metu.

Kitoks malkų panaudojimas

Kartais malkos naudojamas kaip kuras varikliams:

• Karo metais ir kitokiais laikais, kai stigdavo degalų automobiliams ir traktoriams, kartais naudojo dujų generatorius. Tai specialūs įtaisai, kuriuose specialiomis sąlygomis deginant malkos išsiskiria degios dujos, kurios nukreipiamos į specialiai parengtą vidaus degimo variklį ir ten dega kaip įprastinis benzino ir oro mišinys. Sunkvežimiai su dujų generatoriais anksčiau vežiodavosi trumpų pliauskų atsargą, kuriomis kūrendavo dujų generatorių.
• Malkomis kartais kūrendavo ir garvežius, kai dėl karo ar panašių aplinkybių stigdavo akmens anglies.

Vikiteka: Malkos – vaizdinė ir garsinė medžiaga