Kupiškio marios

Kupiškio marios (Kupiškio tvenkinys, arba Lėvens tvenkinys) – ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje (po Kauno marių, Antalieptės marių ir Elektrėnų marių). Yra Kupiškio raj., Lėvens slėnyje, į šiaurę nuo Kupiškio, tarp Paketurių ir Aukštupėnų kaimų. Nedidelė šiaurrytinės tvenkinio dalies yra Rokiškio rajone. Plotas – 822,3 ha, vidutinis plotis – 500 m, pylimo ilgis – 500 m, vandens tūris – 33,2 mln. m³. Marios į šiaurinę pusę nusidriekusios 19,9 km, plotis – iki 0,65 km. Altitudė 79 m. Yra 1 pusiasalis (Jutkonių pus.) ir 3 salos: 9 ha Uošvės Liežuvio sala (netoli užtvankos), tvenkinio vidurinėje dalyje mišku apaugusi 7,4 ha sala ir tvenkinio gale – 3,3 ha sala. Uošvės Liežuvio saloje įkurtas dendroparkas su poilsio zona, dviračių takais, į salą nutiesti 2 tiltai. Tvenkinio kranto linija mažai vingiuota. Krantai daugiausia aukštoki. Pakrantės vietomis apaugusios miškeliais. Aplink tvenkinį daugiausia plyti dirbami laukai. Rytinėje pakrantėje įsikūrę kaimai: Pajuodupė, Vėžionys, Iciūnai, Bagdonys, Kauniškis, Jutkonys, Virbališkiai, Laukminiškiai. Vakarinėje pakrantėje – Drūlėnai, Kunigiškis, Palėvenėlė, Dabramisliai, Viežgai, Elniškiai, Vainiūniškis, Girbučiai. Rytine pakrante eina kelias  2404  Kupiškis–Virbališkiai–Pandėlys , vakarine –  2402  Drūlėnai–Palėvenėlė–Alizava . Šiaurinę tvenkinio dalį skersai kerta kelias  3634  Jonava–Lailūnai–Alizava .

Kupiškio marios
Uošvės Liežuvio sala Kupiškio mariose Uošvės Liežuvio sala Kupiškio mariose
Vieta	Kupiškio raj.,  Lietuva
Plotas	8,223[1] km²
Kranto linijos ilgis	62,4 km
Kilmė	Dirbtinė
Vidutinis gylis	4,01 m
Didžiausias gylis	12,2 m
Įteka	Lėvuo, Lazdynupis, Juodupė, Bočiupis, Mituva, Ožkalaukis, Rakštupis, Šiekštė, Dumblė, Nadžiupis, 16 bevardžių upelių
Išteka	Lėvuo
Kupiškio marios
Koordinatės	55°54′56″ š. pl. 25°1′45″ r. ilg.

Prie Kupiškio marių peri į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta didžioji kuolinga. Tvenkinys garsėja gausiais žuvų ištekliais.

Prie tvenkinio kiekvienais metais vyksta tradicinės tarptautinės triatlono varžybos.^[2]

Istorija

Šio projekto vadovas – Stasys Tamošiūnas, tuo metu vadovavęs Kupiškio rajonui. Prieš pradedant užtvankos statybą Lėvens slėnį ištyrė VISI Urbanistikos katedros specialistai. 1978-1980 m. Lėvens slėnio ir pakraščių archeologinius, istorinius ir etnografinius objektus tyrė kraštotyrininkų ekspedicija. Kasinėti Paketurių, Drūlėnų, Elniškių archeologiniai paminklai bei senovinio kelio, ėjusio per Lėvens slėnį iš buvusio Pajuodupės (Kupiškio) dvaro į Kupiškio-Vabalninko, pylimo liekanos ties Drūlėnais.

Užtvankos komplekso projektą parengė tuometinis Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyrius. Statybos darbai vyko 1980-1984 m., juos vykdė Kupiškio Melioratorių Statybos Valdyba (MSMV). Statybos darbai užbaigti 1984 m. spalio mėn. Užtvankos vandens lygis projekte numatytą ribą pasiekė 1985 m. balandžio mėn.

Marios įrengtos patvenkus Lėvens upę 111 km nuo jos žiočių, jų dugne liko senasis kelias Zuntė–Palėvenėlė. Vykstant užtvankos statybos darbams teko iškelti ir keletą sodybų, kurios būtų atsidūrusios marių dugne. Pradinė naujojo tvenkinio paskirtis buvo aplinkinių teritorijų drėkinimas. Tokia paskirtis buvo pasirinkta todėl, kad nebuvo leidžiama tuo metu rengti poilsiui ir rekreacijai skirtų tvenkinių. Tokiu būdu rajono pirmininkas apėjo aukščiausios valdžios Maskvoje draudimą.

Kupiškio marios į rytus nuo Alizavos

Poilsiavietės

Prie Kupiškio marių įrengtos septynios poilsio zonos:

• Aukštupėnų poilsiavietė
• Paketurių poilsiavietė
• Pajuodupės poilsiavietė
• Vėžionių poilsiavietė
• Palėvenėlės poilsiavietė
• Bagdonių poilsiavietė

Galerija

• 
  Vaizdas nuo pylimo
•