Kroatijos vyrų futbolo rinktinė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kroatijos vyrų futbolo rinktinė (kroat. Hrvatska nogometna reprezentacija) – futbolo komanda, nuo 1990 metų atstovaujanti Kroatijai. Rinktinė pateko į penkis pasaulio čempionatus. Kontroliuoja Kroatijos futbolo federacija (HNS).
 | |||
| Asociacija | |||
|---|---|---|---|
| Hrvatski nogometni savez | |||
| FIFA reitingas | |||
| 10 (2024-04-04)[1] | |||
| Treneris | |||
 Zlatko Dalić | |||
| Daugiausiai įvarčių įmušė | |||
| Davor Šuker (45) | |||
| Daugiausia rungtynių žaidė | |||
| Luka Modrić (175) | |||
| |||
| Pirmosios rungtynės | |||
Kroatija 2:1 JAV  (Zagrebas; 1990 m. spalio 17 d.) | |||
| Pergalė didžiausiu skirtumu | |||
Kroatija 10:0 San Marinas  (Rijeka; 2016 m. birželio 4 d.) | |||
| Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu | |||
 Ispanija 6:0 Kroatija (Elčė, Ispanija; 2018 m. rugsėjo 11 d.) | |||
| Pasaulio čempionatas | |||
| Dalyvauta: 7 (Pirmas kartas: 1998) Geriausi rezultatai: | |||
| Europos futbolo čempionatas | |||
| Dalyvauta: 7 (Pirmas kartas: 1996) Geriausi rezultatai: ketvirtfinalis, 1996 | |||
Istorija
Ypač sėkmingi kroatams buvo 1998 ir 2018 m. pasaulio čempionatai: Prancūzijoje vykusiame čempionate jie pasiekė pusfinalį, kuriame pralaimėjo šeimininkams prancūzams (2:1), o kovoje dėl 3-ios vietos įveikė olandus. Po 20-ies metų Rusijoje, Kroatijos rinktinė, nugalėjusi savo grupę, aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje baudiniais įveikė Daniją ir šeimininkę Rusiją, pusfinalyje po pratęsimo įveikė Angliją (2:1), o finale susitiko su ta pačia Prancūzija, kuriai, nors ir žaidė gerokai aktyviau, nusileido rezultatu 4:2.
2022 m. pasaulio čempionate Katare kroatai vėl pasiekė pusfinalyje, tačiau šįsyk 3:0 pralaimėjo Argentinai, o rungtynėse dėl bronzos 2:1 palaužė Maroką. Komanda pasižymėjo vėl dviem sėkmingomis baudinių serijomis (aštuntfinalyje prieš japonus ir ketvirtfinalyje prieš brazilus).
Dalyvavimas pasaulio čempionatuose
- 1930 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1934 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1938 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1950 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1954 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1958 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1962 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1966 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1970 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1974 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1978 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1982 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1986 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1990 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1994 – nedalyvavo, nes iki 1992 nebuvo FIFA nare
- 1998 – 3 vieta
- 2002 – I etapas
- 2006 – I etapas
- 2010 – neįveikė atrankos
- 2014 – I etapas
- 2018 – 2 vieta
- 2022 – 3 vieta
Dalyvavimas Europos čempionatuose
- 1960 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1964 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1968 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1972 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1976 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1980 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1984 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1988 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1992 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1996 – ketvirtfinalis
- 2000 – neįveikė atrankos
- 2004 – I etapas
- 2008 – ketvirtfinalis
- 2012 – I etapas
- 2016 – aštuntfinalis
- 2021 – aštuntfinalis
- 2024 – I etapas
Žymūs žaidėjai
- Aljoša Asanović
- Slaven Bilić
- Zvonimir Boban
- Alen Bokšić
- Robert Jarni
- Dražen Ladić
- Robert Prosinečki
- Dado Pršo
- Zvonimir Soldo
- Mario Stanić
- Igor Štimac
- Goran Vlaović
- Davor Šuker
- Darijo Srna
- Mario Mandžukić
- Eduardo da Silva
- Ivica Olić
- Niko Kovač
- Ivan Perišić
- Luka Modrić
- Dario Šimić
- Ivan Rakitić
Treneriai
Jozo Jakopić (1939–1941)
Rudolf Hitrec (1941)- Bogdan Cuvaj (1941–1943, 1956)
- Bernard Hügl (1943–1945)
Dražan Jerković (1990–1991)- Stanko Poklepović (1992)
- Vlatko Marković (1993–1994)
- Miroslav Blažević (1994–2000)
- Mirko Jozić (2000–2002)
- Otto Barić (2002–2004)
- Zlatko Kranjčar (2004–2006)
- Slaven Bilić (2006–2012)
- Igor Štimac (2012–2013)
- Niko Kovač (2013–2015)
- Ante Čačić (2015–2017)
- Zlatko Dalić (2017– m.)
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.