Kristupas Radvila (lenk. Krzysztof Radziwiłł, lot. Christopher Radvila, 1585 m. kovo 22 d. – 1640 m. lapkričio 19 d.), žinomas kaip Kristupas II Radvila – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
| Kristupas Radvila Jaunasis Krzysztof II Radziwiłł | |
|---|---|
.jpg) | |
| Nežinomo dailininko portretas, XVII a. | |
| Radvilos | |
 | |
| Herbas „Trimitai“ | |
| Gimė | 1585 m. kovo 22 d. Biržai |
| Mirė | 1640 m. lapkričio 19 d. (55 metai) Svėdasai |
| Palaidotas (-a) | Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia |
| Tėvas | Kristupas Radvila Perkūnas |
| Motina | Kotryna Tečinskaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Ona Kiškaitė |
| Vaikai | Jonušas Radvila Kotryna Radvilaitė |
| Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas |
 Vikiteka | Kristupas II Radvila |
Biografija
Kunigaikštis Kristupas Radvila kilęs iš Gediminaičių Radvilų Biržų giminės,[1] Kristupo Radvilos Perkūno ir Kotrynos Tečinskaitės sūnus.
Nuo 1601 m. studijavo Leipcigo ir Heidelbergo universitetuose, vėliau Nyderlanduose mokėsi karybos.
Kariuomenės vadas
Jaunystėje greta tėvo dalyvavo kare su Švedija bei 1617–1619 m. karuose su Rusija. Pasirodė esąs energingas ir talentingas karo vadas. 1615–1635 m. Lietuvos lauko etmonas. 1635–1640 m. Lietuvos didysis etmonas.
Pasižymėjo ne tik kaip karybos praktikas, bet ir kaip teoretikas. 1624 m. lenkų kalba parašė knygą „Pamąstymai apie karo Livonijoje pradžią“ (lenk. Dyskurs o podniesieniu wojny Inflanckiej).
_(2).jpg)
Vaidmuo ATR–Švedijos kare
1617–1618 m. ir 1621–1622 m. vadovavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenei kovose su Švedija. 1622 m. prie Mintaujos (Jelgavos) atrėmė didesnės švedų kariuomenės, kuriai vadovavo pats karalius Gustavas Adolfas, puolimą.
Vaidmuo ATR–Rusijos kare
Pasižymėjo 1632–1634 m. kare su Rusija, kai vadovaudamas gerokai silpnesnei lietuvių kariuomenei, sugebėjo išlaikyti Smolensko apsiaustį ir aktyviais bei drąsiais veiksmais leido karaliui Vladislovui IV surinkti ir atvesti pagrindines kariuomenės jėgas. Nebijodamas būti atkirstas nuo pagrindinių jėgų užpuolė rusus iš užnugario, o tai ir lėmė jų kapituliaciją. Persekiodamas sumuštą kariuomenę ir trukdydamas surinkti naują, su savo raiteliais atliko drąsų puolimą į Rusijos gilumą.
Religija
Būdamas įsitikinęs reformatas tęsė tėvo ir senelio Mikalojaus Radvilos Rudojo pradėtus darbus. 1625 m. įsteigė aukštesniąją evangelikų reformatų mokyklą Kėdainiuose, 1626 m. – Slucke. Tuo buvo nepatenkintas karalius Zigmantas Vaza, bet ir jis nedrįso kovoti su turtingiausia Lietuvos didikų gimine, kuri galėjo per trumpą laiką surinkti vieną stripriausių kariuomenių to meto Europoje. Santykiai su karaliumi dar labiau pašlijo, kai užsienyje buvo rasti vadinamieji „Orleano“ užrašai, kuriuose buvo išdėstyti Kristupo apmąstymai, jog reikia nuversti Zigmantą ir karaliumi išrinkti Prancūzijos sosto įpėdinį Gustavą Orleanietį.
1633–1640 m. būdamas Vilniaus vaivada, stengėsi taikiai išspręsti tuo metu paaštrėjusius konfliktus tarp katalikų, skatintų jėzuitų, ir protestantų.
Valstybės tarnyba
Mirus karaliui Zigmantui, kai buvo tariamasi dėl naujo karaliaus rinkimų, 1632 m. birželio 22 – liepos 17 d. buvo išrinktas Seimo maršalka. Nors iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į Vladislovo Vazos išrinkimą karaliumi, tačiau vėliau rėmė visus jo žygius.
Šeima ir vaikai
Iš santuokos su Ona Kiškaite turėjo du vaikus:
- Jonušas (1612−1655) − Lietuvos didysis etmonas
- Katerina (1614−1672/74) − Jurgio Karolio Hlebavičiaus žmona
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
