From Wikipedia, the free encyclopedia
Krantas – sausumos dalis, tiesiogiai prisišliejusi prie kranto linijos ir, iš esmės, suformuota jūrinių procesų. Kranto linija – linija, skirianti jūros vandens paviršių nuo sausumos. Tai labai santykinė riba, nes nustatyti tikslią sandūros liniją tarp jūros ir sausumos yra neįmanoma dėl nuolat besikeičiančio vandens lygio. Kranto linija nustatoma sąlyginai pagal vidutinį daugiametį jūros vandens lygį. Kranto linija nuolat migruoja tam tikrame paviršiaus ruože.
Priešingoje kranto linijai pusėje esanti jūros dalis yra povandeninis kranto šlaitas, dar vadinamas priekrante. Šioje zonoje dugno paviršių nuolat veikia banginiai procesai, vyksta intensyvus nešmenų perskirstymas.
Krantas kartu su povandeninių kranto šlaitu sudaro kranto zoną. Ją sudaro viršvandeninė dalis: paplūdimys, apsauginis paplūdimio kopagūbris, kranto kopos arba klifas, gretimos teritorijos sausumoje, ir povandeninio šlaito dalis iki 20 m gylio izobatos. Šioje zonoje intensyviai veikia hidrogeniniai, gravitaciniai, biogeniniai, chemogeniniai ir faziniai procesai.
Dabartinės jūrų ir vandenynų krantų zonos formavimasis prasidėjo prieš 5,5–6 tūkstančius metų, kai vandens lygis stabilizavosi po Viurmo ledynmečio transgresijos. Transgresijos metu vandens lygis pakilo 90–100 m virš prieš tai buvusio vandens lygio. Dėl to įvyko pakraštinių žemyninių lygumų ir slėnių užtvindymas ir pradėjo formuotis šiuolaikiniai krantai.
Svarbiausi krantų formavimosi faktoriai yra bangos, vandens srovės, plūsmo srautas ir vėjas, kurių poveikis yra didžiausias kranto zonoje. Krantai nuolat yra performuojami, todėl pradinė jų kilmė būna sunkiai įžvelgiama. Klasifikuojant krantus, dažniausiai yra atsižvelgiama tik į galutinį kranto formavimosi veiksnį.
Jūriniai krantai pasižymi didele įvairove.
Statūs krantai (klifai ar abraziniai skardžiai) formuojasi, kai jūra sąveikauja su didesnio absoliutinio aukščio teritorijomis. Yra skirstomi keli stačių krantų potipiai:
Jūrai traukiantis šelfo zonoje arba kylant vandens lygiui žemumų srityje, formuojasi žemi krantai:
A. Ionino, P. Kaplino ir V. Medvedevo sudaryta klasifikacija atsižvelgia į procesus, darančius įtaką kranto vystymosi tipui, atspindi šiuolaikinę kranto vystymosi dinamiką, leidžia kartografuoti krantus pagal jų tipus.
A. Ionino, P, Kaplino ir V. Medvedevo klasifikacija:
Krantai, suformuoti subaeralinių ir tektoninių procesų ir mažai pakeisti jūros:
Krantai, kurių formavimąsi labiausiai veikia ne banginiai procesai:
Krantai, kurių formavimąsi labiausiai veikia banginiai procesai:
V. Zenkovičiaus akumuliacinių krantų morfologinė klasifikacija:
Hajeso klasifikacija:
Pagal krantodaros procesų kryptį krantai yra akumuliaciniai (priaugantys), abraziniai (ardomi) ir tranzitiniai (stabilūs).
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.