Klaipėdos universiteto Botanikos sodas

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas – botanikos sodas, priklausantis Klaipėdos universitetui. Įkurtas 1993 m. Botanikos sodas įsikūręs 3-14 m virš jūros lygio, šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, Danės upės slėnio dešiniajame krante, žemiau Tauralaukio tilto. Bendras sodo teritorijos plotas yra 9,3 ha. Botanikos sodo teritorijos tekančios Danės upės vaga labai vingiuota. Botanikos sodas įsikūręs teritorijoje, kuri pasižymi išskirtinėmis klimatinėmis sąlygomis: čia būna aukštesnė oro temperatūra, didesnis kritulių kiekis, ilgesnis augalų vegetacijos periodas, palyginus su kitomis Lietuvos vietovėmis.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas

Botanikos sodo planas

Botanikos sodo administracijos pastatas

Istorija

Įkūrus Klaipėdos universitetą (1991 m.) ir suformavus biologijos, ekologijos bei rekreacijos studijų programas, iškilo būtinybė sukurti šių, taip pat ir kitų specialybių studentams ir dėstytojams studijų, mokslinių tyrimų bazę. Dėl šios priežasties 1993 metais įkurtas Klaipėdos universiteto Botanikos sodas. Sodo įkūrimo iniciatorius ir pirmasis direktorius buvo prof. A. M. Olšauskas.

Augalų kolekcijos

Įkūrus Klaipėdos universiteto Botanikos sodą, spygliuočių medžių ir krūmų sodinukų bei žaliųjų auginių padovanojo Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universiteto Botanikos sodai, individualūs augalų kolekcionieriai. KU Botanikos sodas bendradarbiauja su Lietuvos ir pasaulio botanikos sodais bei arboretumais (~100), vykdo sėklų ir žaliųjų auginių mainus, kaupia auginamų augalų sėklų fondą. Dėl šios priežasties augalų kolekcijos nuolat papildomos naujais augalais.

Dekoratyviniai ir kiti ekonominiu požiūriu vertingi augalai kaupiami ir eksponuojami trijose kolekcijose: dendrologinėje, vaistinių ir prieskoninių augalų bei žolinių dekoratyvinių augalų (daugiamečių ir vienmečių gėlių). Įrengta vijoklinių augalų kolekcija, alpinariumas bei rozariumas. Medelių, krūmų bei gėlių dauginimui įveistas medelynas, įrengtas etnografinis gėlių darželis, atnaujinta pagrindinė apžvalgos aikštelė, pastatytas kabamasis tiltas.

Botanikos sode eksponuojama ~3000 taksonų augalų (2011 m.). Introdukuotos augalijos kompozicijai vientisumo ir brandumo suteikia natūrali augmenija – teritorijoje natūraliai auga daugiau nei 200 augalų rūšių. Didžioji dalis jų – žoliniai augalai, o sumedėjusių augalų rūšinėje įvairovėje vyrauja paprastieji klevai (Acer platanoides), juodalksniai (Alnus glutinosa), baltalksniai (Alnus incana), paprastosios ir vėlyvosios ievos (Prunus padus, Padus serotina), europiniai ožekšniai (Euonymus europaeus).

Etnografinis darželis

Siekiant lankytojams parodyti tradicinius pajūrio krašto etnografinius darželius, KU Botanikos sode įrengtas pajūrio krašto etnografinis darželis, su šiam kraštui būdingomis gėlių kompozicijomis.

2012 metų duomenimis KU Botanikos sodo etnografiniame darželyje eksponuojami 14 šeimų augalų atstovai, o daugiausia jų – astrinių (Asteraceae) šeimos atstovai. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmusių darželiuose auginamų augalų įvairovę, buvo augalų savybės. Dažniausiai auginti ne tik gražūs, bet ir kitaip naudingi augalai, kuriais galima gydytis, tinka maistui pagardinti ar pritaikomi buityje – audiniams dažyti, praustis, vabzdžiams naikinti.

Botanikos sode eksponuojama žalioji rūta (Ruta graveolens), daugiamečiai vaistiniai-prieskoniniai augalai: daugiametė saulutė (Bellis perennis), garbiniuotoji mėta (Mentha spicata), vaistinis isopas (Hyssopus officinalis), vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium), vaistinis smidras (Asparagus officinalis), vaistinis putoklis (Saponaria officinalis), vaistinis bijūnas (Paeonia officinalis), paprastasis diemedis (Artemisia abrotanum). Etnografiniame darželyje dekoratyvumu pasižymi plunksnalapė rudbekija (Rudbeckia laciniata), trispalvė našlaitė (Viola tricolor). Vienmetės etnografinės gėlės eksponuojamos KU Botanikos sodo etnografiniame darželyje: didžioji nasturtė (Tropaeolum majus), kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus), dažinėmis savybėmis pasižyminti balzaminė sprigė (Impatiens balsamina). Dvimečių etnografinių gėlių grupėje puošnumu ir žiedų įvairove išsiskiria aukštoji piliarožė (Althaea rosea), o daugiamečių gėlių grupėje – šluotelinis flioksas (Phlox paniculata) ir didžiagraižis jurginas (Dahlia pinnata).

• 
• 
• 
• 

Nuorodos

• Oficiali svetainė